Visi tėvai auklėja savo vaikus pagal savo žinias ir gebėjimus ir retai susimąsto, kodėl elgiasi būtent taip vienoje ar kitoje situacijoje. Tačiau kiekvienos mamos gyvenime ateina momentas, kai mylimo vaiko elgesys varo į neviltį. Tačiau gal kartais patys tėvai kalti dėl tokio vaikų elgesio savo radikaliais auklėjimo būdais.
Visi tėvai daro klaidų auklėjime, bet norėtųsi mokytis iš svetimų, o ne iš savų klaidų.
Tėvų daromos klaidos auklėjime:
Pirma klaida. Pažadas daugiau nemylėti.
"Jei tu būsi ne toks, kokio aš noriu, aš tavęs daugiau nemylėsiu"
Tėvų nuomonė:
Vaikai dažnai negirdi mūsų prašymų. Gal jie tai daro tyčia? Niekas nepadeda, nei prašymai, nei draudimai. Tada ir naudojame "nemylėjimo" taktiką.
Psichologo nuomonė:
Pažadas daugiau nemylėti, vienas stipriausių auklėjimo priemonių. Tačiau šis pažadas beveik visada neišpildomas. Vaikai puikiai jaučia melą. Vieną kartą praradę vaiko pasitikėjimą, galite jo ir neatgauti.
Geriau sakyti - "Aš tave visada mylėsiu, bet šito tavo poelgio nepateisinu."
Antra klaida - abejingumas.
"Daryk ką nori, man vis tiek"
Tėvų nuomonė:
Kam įsitempti, ginčytis, įrodinėti, aiškinti. Juk vaikas vis tiek užaugs. Jis pats turi išmokti spręsti savo problemas. Ir aplamai, vaiką reikia ruošti suaugusiųjų gyvenimui. Tegul jis greičiau tampa savarankišku, o mus palieka ramybėje.
Psichologo nuomonė:
Niekada nereikia parodyti vaikui, kad jums nerūpi kuo vaikas užsiima. Vaikas, pajutęs jūsų abejingumą, tuoj ims tikrinti, kiek jis yra tikras. Ir greičiausiai patikrinimas prasidės nuo labai blogų poelgių. Vaikas laukia, ar po blogo poelgio bus reakcija, ar ne. Ir taip gausis uždaras ratas. Geriau su vaiku palaikyti draugiškus santykius, net jei jo poelgis jūsų ir netenkina.
Galima pasakyti taip: "Žinai, šiuo klausimu su tavimi visiškai nesutinku. Tačiau aš myliu tave ir noriu tau padėti. Bet kuriuo atveju gali kreiptis į mane patarimo ar pagalbos".
Trečia klaida. Per daug griežtumo.
"Tu turi elgtis ir daryti taip, kaip pasakiau aš. Nes šiuose namuose aš viršininkas".
Tėvų nuomonė:
Vaikai turi besąlygiškai klausyti tėvų. Tai svarbiausias auklėjimo principas. Diskusijoms čia ne vieta. Ir nesvarbu kiek vaikui metų - 6 ar 16. Negalima duoti vaikui atsisėsti ant sprando."
Psichologo nuomonė:
Vaikai būtinai turi spuprasti, kodėl turi elgtis vienaip ar kitaip. Pernelyg griežtas auklėjimas, kurio principai ne visada vaikams suprantami, panašus į dresiravimą. Vaikas visada gali nuolankiai vykdyti jūsų reikalavimus, kai jūs esate šalia ir spjauti į juos, kai jūs toli. Įtikinimas geriau už griežtumą. Jei nėra laiko diskusijoms, galima paaiškinti: "Tu dabar darai taip, kaip pasakiau aš. O vakare paaiškinsiu kodėl".
Ketvirta klaida - vaikus reikia lepinti
"Geriau aš tai padarysiu pati. Mano vaikeliui tas dar per sunku."
Tėvų nuomonė:
Mes pasiruošę už juos padaryti viską, nes mūsų vaikai turi gauti viską kuo geriausią. Juk vaikystė toks trumpas laikas, kad jis turi būti nuostabus. Juk mes pajėgūs apsaugoti savo vaikus nuo nusivylimų, nepasitenkinimo, nesėkmių. Juk taip malonu įspėti ir tenkinti vaikų norus.
Psichologo nuomonė:
Išlepintiems vaikams labai sunku realiame pasaulyje. Negalima savo brangenybės laikyti po tėvų meilės gaubtu, nes ateityje to gaubto paprasčiausiai nebus, o vaikas neturės išsiugdęs kitokių prisitaikymo įgūdžių. Patikėkite, kad kiekvieno akmenėlio pakėlimas iš po vaiko kojų jiems pasitenkinimo neatneša. Atvirkščiai - vaikas jaučiasi visiškai bejėgis ir vienišas.
"Pabandyk tai atlikti pats, o jei nepavyks, tada aš tau padėsiu" - štai toks teisingas požiūris.
Penkta klaida - primestas vaidmuo:
"Mano vaikas - geriausias mano draugas"
Tėvų nuomonė:
Vaikas - svarbiausia mūsų gyvenime. Jis toks protingas, kad su juo galima kalbėti apie bet ką. Jis mus supranta kaip tikras suaugęs.
Psichologo nuomonė:
Vaikai pasirengę padaryti viską, kad tik patiktų savo tėvams - juk mama ir tėtis svarbiausi jo gyvenime. Mažyliai netgi pasirengę pasinerti į suaugusiųjų pasaulį, užuot su bendraamžiais rūpinęsi savo vaikiškais interesais. Tačiau tuo pat metu jų problemos lieka neišspręstos.
Šešta klaida - pinigai.
"Daugiau pinigų - geresnis auklėjimas."
Tėvų nuomonė:
Mes per daug suvaržyti savo menko biudžeto, negalime netgi leisti palepinti savo vaiką. Jam tenka dažnai atsakyti, nešioti padėvėtus rūbus. Jei turėtume daugiau pinigų, būtume geresni tėvai.
Psichologo nuomonė:
Meilės už pinigus nenusipirksi. Banalu, bet tai tiesa. Dažnai nedideles pajamas turintys tėvai daro viską, kad tik vaikas nejaustų nepriteklių. Tačiau tėvų neturėtų graužti sąžinė, kad ne visus vaiko norus yra pajėgūs įgyvendinti. Žaidimai, pasivaikščiojimai kartu, meilė ir švelnumas vaikui žymiai svarbesni už piniginės storį. Ne pinigai vaiką daro laimingu, o žinojimas, kad jis jums yra PATS GERIAUSIAS, MYLIMIAUSIAS!
Septinta klaida - "napoleoniniai" lūkesčiai
"Mano vaikas bus muzikantas (sportininkas, gydytojas). Aš neleisiu jam praleisti šitos galimybės."
Tėvų nuomonė:
Daugelis suaugusiųjų svajojo vaikystėje šokti baletą, žaisti tenisą, dainuoti. tačiau neturėjo tokios galimybės. Dabar pagrindinis tėvų rūpestis - duoti savo vaikui geriausią išsilavinimą. Ir nesvarbu, kad dabar vaikui visai to nesinori. Ateis laikas ir jis įvertins tėvų pastangas.
Psichologo nuomonė:
Deja deja. Ne visada vaikai įvertina tėvų pastangas. Dažnai tėvų savo vaizduotėje susikurta prabangi ateitis baigiasi visišku vaiko nenoru muzikuoti, sportuoti, vaidinti. Kol vaikas mažas, jis paklūsta suaugusiems, bet vėliau... Siekdamas ištrūkti iš tėvų meilės narvo, ima protestuoti įvairiais būdais. Tai gali būti ir narkotikai, susižavėjimas sunkiuoju roku ir panašiai. Todėl, planuodami vaiko laisvalaikį reikalingais ir naudingais užsiėmimais, nepamirškite palikti jam laiko ir saviems pomėgiams.
Aštunta klaida - per mažai švelnumo.
"Pabučiuok ir kiti švelnumai vaikui nebe taip svarbūs"
Tėvų nuomonė:
Pamyluoti mažąją sesutę? Kokia nesąmonė! Pabučiuoti mamą? Apsikabinti su tėčiu? Tam nėra laiko. Daugelis suaugusiųjų mano, kad mylavimas vaikystėje gali vėlesniame amžiuje atsiliepti seksualinėmis problemomis. Trumpiau - jokių apsikabinimų ir bučinių - yra svarbesnių ir rimtesnių dalykų.
Psichologo nuomonė:
Bet kokio amžiaus vaikai trokšta švelnumo, jis padeda jaustis mylimu ir stiprina pasitikėjimą savo jėgomis. Bet reikia prisiminti, kad noras pasimyluoti turi eiti iš paties vaiko. Nepirškite aktyviai savo meilės vaikams - jie gali jus atstumti.
Devinta klaida - jūsų nuotaika.
"Galima ar negalima? Tai priklauso nuo jūsų nuotaikos"
Tėvų nuomonė:
Nemalonumai darbe, blogi santykiai šeimoje - kaip dažnai suaugusieji išsikrauna ant vaikų. Daugelis įsitikinę, kad tai nieko baisaus. Pakanka paskui pasikviesti vaiką ir nupirkti jam trokštamą daiktą. Ir viskas bus tvarkoje.
Psichologo nuomonė:
Tėvai turi parodyti vaikui, kad juos džiugina geri poelgiai ir liūdina prasižengimai. Tai sudaro vaikams supratimą apie pasaulio netobulumą. Kai suaugę pagal savo įgeidžius šiandien leidžia, o ryt jau neleidžia to paties dalyko, vaikas gali susidaryti tik tokią nuomonę: nesvarbu ką aš darau, svarbu tik mamos nuotaika. Tačiau jei jaučiate, kad savęs nepakeisite, reikėtų iš anksto susitarti su vaiku: "Žinok, kad kai man bus gera nuotaika, vis vien negalėsi daryti visko, ką panorėsi. O jei man bus bloga nuotaika, būk man atlaidesnis".
Dešimta klaida - pernelyg mažai laiko vaiko auklėjimui.
"Apgailestauju, bet aš visiškai neturiu tau laiko"
Tėvų nuomonė:
Daugelis tėvų šiais laikas priversti daug dirbti, kad išlaikytų šeimą. Tačiau jie kiekvieną laisvą minutė skiria savo vaikams: nuveda į darželį, mokyklą, gamina jiems , skalbia, perka ko tik reikia. Vaikai turi patys suprasti, kad tėvai neturi laiko su jais pažaisti ar paskaityti jiems.
Psichologo nuomonė:
Suaugusieji dažniausiai pamiršta taisyklę, kad jei jau pagimdė kūdikį, reikia rasti ir laiko jam .Mažylis, pastoviai girdintis, kad tėvai neturi jam laiko, ieškos prieglobsčio pas svetimus, bet artimus siela žmones. Net jei jūsų dienotvarkė išdėstyta minučių tikslumu, raskite vakare nors pusvalandį pasėdėti prie vaiko lovelės, pakalbėti su juo, paskaitykite jam pasaką. Mažyliui tai būtina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą