Maži vaikai pasaulį pradeda pažinti nuo artimiausios aplinkos - namų. Labai svarbu vaikus supažindinti su aplinkos daiktais palaipsniui ir panaudojant visus vaikų pojūčius. Tada vaikai susidarys pilną aplinkos vaizdą.
Vydūnas
TĖVELIŲ NAMELIAI
O tai tėvelių nameliai!
Kaip šviesūs tie langeliai!
Balti mūreliai, žali medeliai!
Gražusis sodužėlis!
O iš kraštelių vis ąžuolėliai,
Kiti vaisių medeliai!
O tai tėvelių mieli nameliai!
Vis mano ten širdelė!
PIRŠTUKINIAI ŽAIDIMAI
Vytė Nemunėlis
MANO NAMAS
Mes pastatėm gražų namą, - ištiestais delnais "dedam" vieną virš kitos "plytas"
Nei per aukštą, nei per žemą, - rankas iškeliam aukštyn ir nuleidžiam žemyn
Nei per trumpą, nei per ilgą, - rankomis rodome ilgį
Du langai prieš saulę žvilga. - iškeliam abiejų rankų du pirštus (smilius, didysis)
Durys eit į vidų kviečia, - rankos delnais į krūtinę, ištiesiam į šonus
Kaminas iš tolo šviečia. - viena ranka iškelta į viršų.
O namelio koks gražumas, - delnais parėmę galvą kraipome į šalis
Kambarėlių koks didumas. - rankomis prieš save rodome didelį "kamuolį"
Telpa stalas, - viena ranka - kumštis, kita ištiestu delnu ant viršaus
Telpa kėdės. - viena ranka delnu (atlošas), kita - kumštis (sėdynė)
Ant vienos Margiukas sėdi. - ant atversto delno dedame kumštį
Netelpa tik uodegytė, - ištiesiame iš kumštuko mažylį pirštuką ir judiname
Kur ją dėti, ką daryti? - gūžčiojame pečiais
Robitas gerulizz
Virtuvės pasaka
Tais laikais
Kai Pasakaitė
Dar linksma po žemę
Skraidė
Buvo Šaukštas
Ir Šakutė
Stalo stalčiuj
Pas bobutę.
Nesipyko kaip ožiai
Ir sutardavo gražiai.
Vieną kartą
Po pietų
Skundžias Šaukštas:
„Man sunku!
Grūda vis į sriubą karštą
Nebekęsiu-
Šonai braška! ”
O Šakutė pasipūtus:
„Ak tu šitaip!
Negaliu!
Aš pas Peilį
Išeinu! “
Ir nuo tos dienos
Prie stalo
Šaukštą
Padeda iš galo...
Sergantis namas
Mūsų namas susirgo sloga,
O nuo stogo vis laša ir laša.
Ta liga jo sunki ir ilga,
Nieks recepto jam vaistams nerašo.
Apvyniosiu jam kaklą šiltai,
Pažastin termometrą įdėsiu.
Gal nepyksi, mamyte, už tai,
Jei nunešiu arbatos, gardėsių?
Ko trūksta mažame namelyje?
Ant senos viryklės
Virdulys kleksena.
Vario virduliuke
Arbata šnipštena.
Virduliukas dūksta
Iš jo garas rūksta,
Mūs mažam namely
Vis kažko pritrūksta...
Pasėdėkim, apmąstykim –
Ko čia trūksta šitą sykį?
Raino katinėlio,
Tysančio palovėj?
Balto balandėlio
Šiaudinėj pastogėj?
Gal vaikelio mažo
Košei iškabinti?
Ir medinio šaukšto
Puodan panardinti?
Mįslės
Namas
Stovi senis be kojų,
šiaudine kepure,
pypkę rūko.
Pykšt paukšt pilių kalnas,
Pilių kalne ožių rags,
Ožių rage saulė teka. Namas, pečius, ugnis.
Stogas
Kad ne kybės, kad ne kabės, būt dangus sugriuvęs.
Reti kaulai, stori lašiniai.
Durys
Šonas šyla, šonas šąla,
Galva džiūsta, kojos pūsta.
Slenkstis
Seni jauni, didi maži vienu arkliu jodinėja.
Dieną naktį jodo, o niekas pašert nesusipranta.
Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo, visiem po kojų painiojas.
Langas
Pats nemato, o kitiems rodo.
Dieną naktį žiūri ir niekad neužmiega.
Grindys
Gyva būdama miške siūbavau, o numirus padus bučiavau.
Krosnis
Žiemą brolis,
Vasarą molis.
Tupi kampe trupinys,
Neišveža nė arklys.
Motina drūta,
Duktė raudona,
Sūnus drąsuolis į padebesius pasikėlė.
Kaminas
Senas senelis ant stogo sėdi ir pypkę rūko.
Stalas
Keturios panelės po vienu skėčiu.
Keturi stulpai,
Viršuj lenta,
Ant lentos linas,
Ant lino molis,
Molyje žirniai, žirniuose kiaulė.
Keturkojis nevaikščiodamas daug žmonių maitina.
Suolas
Nuo kumburio iki kumburio guli boba išsitiesus.
Du lydžiai sudūrę galvas guli.
Miške gimęs, miške augęs namie visiems užpakalius bučiuoja.
Lova
Turi kojas, bet nevaikščioja,
turi plunksnas, bet neskraido,
turi šiaudų, bet neėda,
turi dūšią, bet ne visuomet.
Patarlės
Kurti namai be šunų, akli langai be vaikų.
Su savo duona visur gausi suolą.
Nekviestam svečiui suolo nėr.
Nėra namų be dūmų.
Namai pragarai, be namų negerai.
Namie bėda su vaikais, o mieste – su ubagais.
Šalta gryčia, kaip vilkinyčia.
Šarka ant stogo, svečias – į namus.
Kuriam pečių, katė buria svečių.
Cypia pečius – bus svečias.
Visaip pasitaiko gyvenime: ir ant suolo, ir po suolu.
Savo namų ir dūmai saldūs.
Namai, namučiai, kad ir po smilga.
Žaidimai internete apie namus:
Namas
Mano svajonių kambarys
Vydūnas
TĖVELIŲ NAMELIAI
O tai tėvelių nameliai!
Kaip šviesūs tie langeliai!
Balti mūreliai, žali medeliai!
Gražusis sodužėlis!
O iš kraštelių vis ąžuolėliai,
Kiti vaisių medeliai!
O tai tėvelių mieli nameliai!
Vis mano ten širdelė!
PIRŠTUKINIAI ŽAIDIMAI
Vytė Nemunėlis
MANO NAMAS
Mes pastatėm gražų namą, - ištiestais delnais "dedam" vieną virš kitos "plytas"
Nei per aukštą, nei per žemą, - rankas iškeliam aukštyn ir nuleidžiam žemyn
Nei per trumpą, nei per ilgą, - rankomis rodome ilgį
Du langai prieš saulę žvilga. - iškeliam abiejų rankų du pirštus (smilius, didysis)
Durys eit į vidų kviečia, - rankos delnais į krūtinę, ištiesiam į šonus
Kaminas iš tolo šviečia. - viena ranka iškelta į viršų.
O namelio koks gražumas, - delnais parėmę galvą kraipome į šalis
Kambarėlių koks didumas. - rankomis prieš save rodome didelį "kamuolį"
Telpa stalas, - viena ranka - kumštis, kita ištiestu delnu ant viršaus
Telpa kėdės. - viena ranka delnu (atlošas), kita - kumštis (sėdynė)
Ant vienos Margiukas sėdi. - ant atversto delno dedame kumštį
Netelpa tik uodegytė, - ištiesiame iš kumštuko mažylį pirštuką ir judiname
Kur ją dėti, ką daryti? - gūžčiojame pečiais
Robitas gerulizz
Virtuvės pasaka
Tais laikais
Kai Pasakaitė
Dar linksma po žemę
Skraidė
Buvo Šaukštas
Ir Šakutė
Stalo stalčiuj
Pas bobutę.
Nesipyko kaip ožiai
Ir sutardavo gražiai.
Vieną kartą
Po pietų
Skundžias Šaukštas:
„Man sunku!
Grūda vis į sriubą karštą
Nebekęsiu-
Šonai braška! ”
O Šakutė pasipūtus:
„Ak tu šitaip!
Negaliu!
Aš pas Peilį
Išeinu! “
Ir nuo tos dienos
Prie stalo
Šaukštą
Padeda iš galo...
Sergantis namas
Mūsų namas susirgo sloga,
O nuo stogo vis laša ir laša.
Ta liga jo sunki ir ilga,
Nieks recepto jam vaistams nerašo.
Apvyniosiu jam kaklą šiltai,
Pažastin termometrą įdėsiu.
Gal nepyksi, mamyte, už tai,
Jei nunešiu arbatos, gardėsių?
Ko trūksta mažame namelyje?
Ant senos viryklės
Virdulys kleksena.
Vario virduliuke
Arbata šnipštena.
Virduliukas dūksta
Iš jo garas rūksta,
Mūs mažam namely
Vis kažko pritrūksta...
Pasėdėkim, apmąstykim –
Ko čia trūksta šitą sykį?
Raino katinėlio,
Tysančio palovėj?
Balto balandėlio
Šiaudinėj pastogėj?
Gal vaikelio mažo
Košei iškabinti?
Ir medinio šaukšto
Puodan panardinti?
Mįslės
Namas
Stovi senis be kojų,
šiaudine kepure,
pypkę rūko.
Pykšt paukšt pilių kalnas,
Pilių kalne ožių rags,
Ožių rage saulė teka. Namas, pečius, ugnis.
Stogas
Kad ne kybės, kad ne kabės, būt dangus sugriuvęs.
Reti kaulai, stori lašiniai.
Durys
Šonas šyla, šonas šąla,
Galva džiūsta, kojos pūsta.
Slenkstis
Seni jauni, didi maži vienu arkliu jodinėja.
Dieną naktį jodo, o niekas pašert nesusipranta.
Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo, visiem po kojų painiojas.
Langas
Pats nemato, o kitiems rodo.
Dieną naktį žiūri ir niekad neužmiega.
Grindys
Gyva būdama miške siūbavau, o numirus padus bučiavau.
Krosnis
Žiemą brolis,
Vasarą molis.
Tupi kampe trupinys,
Neišveža nė arklys.
Motina drūta,
Duktė raudona,
Sūnus drąsuolis į padebesius pasikėlė.
Kaminas
Senas senelis ant stogo sėdi ir pypkę rūko.
Stalas
Keturios panelės po vienu skėčiu.
Keturi stulpai,
Viršuj lenta,
Ant lentos linas,
Ant lino molis,
Molyje žirniai, žirniuose kiaulė.
Keturkojis nevaikščiodamas daug žmonių maitina.
Suolas
Nuo kumburio iki kumburio guli boba išsitiesus.
Du lydžiai sudūrę galvas guli.
Miške gimęs, miške augęs namie visiems užpakalius bučiuoja.
Lova
Turi kojas, bet nevaikščioja,
turi plunksnas, bet neskraido,
turi šiaudų, bet neėda,
turi dūšią, bet ne visuomet.
Patarlės
Kurti namai be šunų, akli langai be vaikų.
Su savo duona visur gausi suolą.
Nekviestam svečiui suolo nėr.
Nėra namų be dūmų.
Namai pragarai, be namų negerai.
Namie bėda su vaikais, o mieste – su ubagais.
Šalta gryčia, kaip vilkinyčia.
Šarka ant stogo, svečias – į namus.
Kuriam pečių, katė buria svečių.
Cypia pečius – bus svečias.
Visaip pasitaiko gyvenime: ir ant suolo, ir po suolu.
Savo namų ir dūmai saldūs.
Namai, namučiai, kad ir po smilga.
Žaidimai internete apie namus:
Namas
Mano svajonių kambarys
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą