Atmintis tai sugebėjimas įsiminti, sisteminti, išlaikyti tai, kas patirta ir prireikus vėl gražinti šią informaciją į sąmonę, ja remtis mąstant ir elgiantis.
Atminties rūšys
• Motorinė atmintis – tai sugebėjimas įsiminti, laikyti atmintyje ir atsiminti judesius, jų seką. Tai darbinių ir sportinių įgūdžių pagrindas. Be motorinės atminties nemokėtume vaikščioti, rašyti, šokti ar bėgti.
• Vaizdinė atmintis – objektų, reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas, saugojimas atmintyje ir atsiminimas. Informacija yra įsimenama vaizdiniu pavidalu – atsimenam, kaip atrodo draugai, artimo žmogaus balsas, koks namas ir tt.
• Emocinė atmintis – jausmų, išgyvenimų įsiminimas, laikymas atmintyje ir atsiminimas. Atsimenam ne tik, kad pykom, džiaugėmės, bet ir savo vidinę būseną. Pvz. jei mus užpuolė, stengsimės aplenkti tą vietą; jei bendravimas erzina, stengsimės nesimatyti su tuo žmogumi.
• Žodinė atmintis – informacijos kodavimas žodžiais, jie ir įsimenami. Žodine atmintimi yra paremtas sistemingas žinių įgijimas.
Atminties struktūros komponentai:
Skiriami trys atminties komponentai: jutiminė atmintis, trumpalaikė atmintis, ilgalaikė atmintis.
Informacija iš aplinkos patenka į jutiminę atmintį (prarandama per 2s), po to į trumpalaikę atmintį (prarandama per 30s) ir kartojimo dėka – į ilgalaikę atmintį (ten gali būti išlaikyta visą gyvenimą).
Kas padeda geriau atsiminti?
Mokymosi/skaitymo kartų skaičius;
Mokymosi paskirstymas – tarp skaitymų turi būti tarpai;
Medžiagos prasmingumas – prasminga medžiaga ilgiau atsimenama;
Pozicijos eilėje efektas – geriausiai atsimenama medžiaga nuo kurios buvo pradėta mokytis ir kuria buvo baigta;
Konteksto įtaka – geriau atsimenama, kai fizinis/emocinis/fiziologinis atsiminimo kontekstas yra panašus į mokymosi kontekstą.
Asociacijos buvimas – sąlyginis ženklas, lyg raktas kuris atrakina reikiamą stalčiuką.
Ar žinote?
• Ikimokykliniame amžiuje vyrauja mechaninė atmintis.
• Judėjimas aktyvina vaiko smegenis, tuo pačiu ir atmintį. Įsimenant informaciją jokiu būdu negalima drausti vaikui judėti.
3 būdai atminčiai lavinti
Atmintis vystosi, lavinant dėmesį.
Mes įsimename tai, ką pastebime, o pastebime tik tada, kai esame dėmesingi. Todėl, lavinant dėmesį, lavinama ir atmintis.
Kelių atminties rūšių pasitelkimas siekiant įsiminti
Vaikai geriau įsimena medžiagą, kai ji suvokiama įvairiais pojūčiais. Pvz. geriau
įsimenami eilėraščiai, kai jie atliekami su judesiais. (Tada dirba girdimoji ir motorinė atmintis).
Įsiminimas dalimis
Visa informacija padalinama dalimis ir įsimenama palaipsniui.
ŽAIDIMAI
„Į krepšelį“
Reikia pratęsti sakinį, pridedant po vieną savo žodį. Žaidžiama, kol prisimenami visi žodžiai:
Aš įdėjau į krepšelį morką.
Aš įdejau į krepšelį morką ir agurką.
Aš įdėjau į krepšelį morką, agurką ir
pomidorą...
Analogiškas žaidimas „Į lagaminą“
Keliausime atostogauti. Į lagaminą aš įsidėjau suknelę.
Į lagaminą aš įsidėjau suknelę ir megztuką.
Į lagaminą aš įsidėjau suknelę, megztuką ir kelnes...
Jei prisimenate 7 žodžius – jūsų labai gera atmintis.
Jei prisimenate 4-6 žodžius – neblogai.
Jei prisimenate 3 žodžius – užrašų knygelė geriausias jūsų draugas.
“Fotografas”
1. Vaikui akimirkai parodomas paveikslėlis, o šis turi apibūdinti, kaip jis atrodė.
2. Vaikui parodomas siužetinis paveikslėlis, vėliau jis pakeičiamas kitu, besiskiriančiu keliomis detalėmis. Vaikas turi pasakyti, kas pasikeitė.
3. Prieš vaiką padedama keletas daiktų . Daiktai įsidėmimi, po to , nusisukus vaikui, vienas ar keli daiktai pakeičiami (sukeičiami vietomis). Reikia atspėti, kas
pasikeitė.
4. Prieš vaikų grupę atsistoja suaugęs žmogus. Vaikai turi įsidėmėti jo išvaizdą. Vėliau žmogus išeina ir pakeičia kurią nors savo aprangos dalį. Grįžus vaikai turi atspėti, kas pasikeitė.
„Apibūdink kaimyną“.
Vaikas turi kuo daugiau papasakoti apie kitą vaiką (jo išvaizdą, aprangą, akių, plaukų spalvą ir pan.)
“Marionetė”
Suaugęs veda vaiką užrištomis akimis nesudėtingu maršrutu: du žingsnius į priekį,
vieną kairėn, du atgal ir pan. Po to vaikui nuimamas raištis ir paprašoma rasti tą vietą, kur prasidėjo žaidimas ir jį atkartoti.
Žaidimas “sagos”
Vaikas ir suaugęs turi prieš save lenteles ir sagas. Suaugęs parodo kaip išdėliotos sagos jo lentelėje ir uždengia savo lentelę. Vaikas turi tai atkartoti savo lentelėje
“Žaidimas žodžiais”
1. Aš pasakysiu keletą žodžių, kuriuos tu turi atsiminti: meška, kiškis, spinta, stalas, lapė, lova, ežys. Pakartok.
2. Kaip manai, ar šiuos žodžius galima suskirstyti į grupes? Vaikui leidžiama pačiam pagalvoti ir atsakyti. Jei nepavyksta, užvedama ant kelio: pirma išvardink gyvūnus. O kokia kita grupė?
3. Jei vaikas įsimena 6-7 žodžius nesugrupavus – jo atmintis puiki.
4. Analogiškai galima duoti kitas žodžių grupes:
• įsimenama ir pakartojama;
• klasifikuojama;
• pakartojama.
„Žaidimas vardais“
Žaidžiama analogiškai. Reikia įsiminti vardus. Kad palengvinti užduotį, galima pasiūlyti sugrupuoti vardus į berniukų ir mergaičių, į vardus, prasidedančius tokiu pat garsu: Elena, Eimantas, Evaldas, Adelė, Antanas, Mykolas, Alanas, Augustė, Milda.
„Atspėk kas?“
Vaikui užrišamos akys ir į ranką dedama vienas po kito keletas gerai pažįstamų daiktų: obuolys, kankorėžis, saga, rutuliukas, kempinė. Vaikas turi visus daiktus apčiupinėti, bet nesakyti kas. Kai visi daiktai paliečiami, tik tada vaikas turi atspėti ką lietė ir būtent eiliškumo tvarka. Ši užduotis tuo ir sudėtinga, kad vaikas turi ir atpažinti daiktus ir juos įsiminti.
„Kokia spalva?“
Su vaiku apžiūrite keletą daiktų. Atkreipiate dėmesį į daiktų spalvas. Tada daiktus sudedate į maišelį. Vaikas kiša ranką į maišelį, atspėja koks daiktas ir būtinai turi prisiminti, kokios spalvos buvo tas daiktas. Tik tada gali išimti daiktą iš maišelio.
„Kvadratas, trikampis, skritulys“
Vaikui pateikiamos trys geometrinės figūros ir tos pačios figūros sukarpytos dalimis. Vaikas turi sudėti figūras iš dalių. O vėliau tai padaryti užrištomis akimis.
“Ekskursija zoologijos sode”
Užduotis. Prieš vaiką padedami žvėrių paveikslėliai. Pedagogas vardija zoologijos sodo gyventojus: žirafa, tigras, antilopė, raganosis, liūtas. Pasakyk, kurių žvėrių aš neišvardijau.
Analogiškas žaidimas “Išvyka miške”
„Skonis ir kvapas“
Paprašykite vaiką prisiminti koks citrinos kvapas, skonis, spalva. Tą patį pasakyti ir apie aplesiną. O tada pasakyti kuo jie panašūs, kuo skiriasi.
„Kur kieno namas?“
Pasakome vaikui, kad perskaitysime eilėraštį ir paprašome atidžiai paklausyti, kur kieno namai. Perskaitome eilėraštį ir prašome prisiminti, kur kieno namai.
GIMTINĖ
Genio gimtinė - miškas,
Laumžirgio - upė rami,
Klevo gimtinė - žemė,
O debesėlio - dangus.
Nendrės - ežero krantas,
Smilgos - pilka pakelė,
Bitės kamanės pieva,
Grūdų gimtinė - dirva.
Mano gimtinė - miškas,
Upė, dangus ir dirva,
Ežero krantas - viskas,
O viskas - tai Lietuva.
/J .Degutytė/
„Svečiuose pas meškutį“ 1
Pranešate vaikui, kad į svečius pas meškutį ateis draugai. O kaip vadina draugus, jis sužinos vėliau. Atnešame keletą žaislinių žvėrelių ir pasakome jų vardus . Tada susodiname visus žvėrelius už stalo. Vaikas visus vaišina, kreipdamasis į žvėrelius vardais: „prašome arbatos kiški Kęstai, prašome sausainių voveryte Lina. (Svečių turi būti ne daugiau 7).
„Svečiuose pas meškutį“ 2
Atidžiai paklausyk. Tau reikės atsakyti į klausimą.
Meškutis Rudnosiukas švenčia gimimo dieną. Jo pasveikinti atėjo šerniukas, kiškis, višta, stirna, šarka. Šerniukas atnešė šokolado, kiškis – pieštuką, višta – kiaušinį, stirna – šieno, šarka – šermukšnių. Visi smagiai atšventė gimimo dieną. Pasakyk, kas ką atnešė dovanų?
Galima iliustruoti paveikslėliais. Bet jie rodomi, tik prieš užduodant klausimą. Vaikui atsakinėjant, paveikslėlių neturi būti.
„Įsimink paveikslėlius“
Šį žaidimą galima žaisti su vienu ar grupe vaikų. Ant stalo išdėliojama 10-12 daiktų paveikslėlių . Vaikams leidžiama įsižiūrėti į paveikslėlius 2-3 min. Po to paveikslėliai nuimami. Vaikai stengiasi prisiminti, kokių daiktų paveikslėliai buvo ant stalo. Laimi prisiminęs daugiausiai paveikslėlių.
„Asociacijų žaidimas“
Parenkama 7-8 paveikslėlių poros. Paveikslėliai susiję tarpusavyje (medis ir lapas, paukštis ir lizdas, namas ir langas, saulė ir mėnulis, mergaitė ir berniukas). Paveikslėliai sudedami į dvi eiles. Pasiūloma vaikui įsižiūrėti ir kuo geriau įsiminti paveikslėlius iš dešinės. Po 1-2 min. paveikslėliai iš dešiniojo stulpelio nuimami. Paprašome vaiko, kad jis, žiūrėdamas į paveikslėlius, esančius kairėje pusėje, prisimintų ir pasakytų, kokie paveikslėliai buvo dešinėje. Jei vaikui sunku atlikti užduotį, padedame jam padėdami 1 ar 2 paveikslėlius, buvusius dešinėje.
Užduotis galima sunkinti pridedant daugiau paveikslėlių porų, trumpinant įsiminimo laiką ar atitolinant asociacijas (ryšius tarp paveikslėlių).Jei pradžioje paukštis buvo gretinamas su plunksna, tai vėliau su lizdu, dar vėliau su medžiu. Taip vaikas mokysis sudaryti vis sudėtingesnius prasminius ryšius.
„Užrašykime pasaką“
5-6 metų vaikus galime mokyti įsiminti ne tik atskirus daiktus, žodžius bet ir visą tekstą, pvz. pasaką. Paprašykime vaiką užrašyti pasaką.
Pradžioje skaitome vaikui neilgą, susidedantį iš 4-5 epizodų pasaką ar pasakojimą. Paprašome Atpasakoti pasaką. Tai padaryti vaikams labai sunku. Nuraminkite vaiką ir pasakykite, kad pradžioje galime užsirašyti pasakojimą. Tam nereikia mokėti rašyti. Galima pasaką užrašyti paveikslėliais.
Imame iš anksto paruoštą popieriaus lapą ir pieštuką. Ir piešiame langelį. Prisimename, kaip prasidėjo pasaka ir nupiešiame paprastą piešinuką (pvz. tris paršelius). Po to greta piešiame dar vieną langelį – kvadratėlį ir pasakome, kad jame reikia nupiešti, kas buvo toliau (Paršelis stato namą). Padėkime vaikui pavaizduoti epizodą 2-3 reikšminiais ženklais. Analogiškai aptariame visus epizodus ir pavaizduojame piešiniais.
O dabar tegul vaikas pabando, naudodamasis savo „užrašais“ perpasakoti pasaką.
Vėliau vaikas pats savarankiškai gali „užrašyti“ pasakas.
„Kas žino daugiau“
Vaikų grupei duodama užduotis per 1 minutę pasakyti 5 raudonus (žalius, mėlynus, geltonus) arba 5 apvalius (kampuotus, pailgus) daiktus. Laimi laikų įvykdęs užduotį.
Prieš užduotį reikėtų pasiūlyti vaikams įsižiūrėti į ant stalo esančius paveikslėlius, nes ne visada vaikai šią užduot atliks be išankstinio pasiruošimo.
„Žodžiai ir jų vaizdas“
Šis žaidimas padės vaikams įsisavinti vieną iš įsiminimo būdų – įsiminimas per vaizdinius.
I etapas. Pedagogas prašo vaiko kiekvienam ištartam žodžiui nupiešti po paveikslėlį. Daikto vaizdinys susidaromas lengvai, o štai reiškinį pavaizduoti sunkiau. Be atminties čia dar reikia ir vaizduotės.
Žodžiai: balionas, ašaros, protinga katė, linksma šventė, tamsus miškas, drąsa, medis, liūdesys, saldumynas, maistas, gėrimai.
II etapas. Vietoje paveikslėlių galima naudoti degtukus. Ir žodžius pavaizduoti degtukais. Degtukus galima dėlioti bet kaip, laužyti. Tarp žodžių 1 min. pauzė. Kai suaugęs pabaigs sakyti žodžius, vaikas pagal savo degtukų kombinacijas, bandys prisiminti žodžius.
„Nupiešk ornamentą“
Nupiešiame ant popieriaus paprastą ornamentą ar keverzonę. Pasiūlome vaikui įsižiūrėti ir uždengus nupiešti tokį pat.
„Pesikūnijimas“
Paimkite plastilino gabaliuką ir nulipdykite pieštuką. Paaiškinkite vaikui, kad pieštukas stebuklingas ir gali pavirsti bet kuo. Iš pieštuko nulipdykite rutuliuką, ežiuką, saulutę ir pan. Persikūnijimų negali būti daugiau kaip 7 (skaičius priklauso nuo vaiko amžiaus). O po to paprašykite vaiką išvardinti, kuo buvo pasivertęs pieštukas. Jei vaikui sunku kalbėti, galite paprašyti sudėti paruoštus iš anksto piešinukus.
Internete daug žaidimų atminčiai lavinti. Vienas iš jų „Memory“
Kai reikia atversti korteles ir rasti du vienodus paveikslėlius. Jei nerandame, kortelė vėl paslepiama.
Autorius © Jūratė Kaupienė
Naudota:
Pažintiniai procesai, dėmesys, atmintis . 3 paskaita. lekt. Timas Petraitis
S. Kungurceva. Atminties lavinimas ikimokykliniame amžiuje. 2004
http://www.ruskid.ru/memory/223-memory7.html
http://adalin.mospsy.ru/l_01_00/l_01_02b.shtml
http://club-edu.tambov.ru/vjpusk/vjp119/rabot/25/new_page_4.htm
http://www.rulimony.ru/why/razvitie-doshkolnikov/
http://detivislame.ru/2009/12/razvitie-pamyati-doshkolnikov/
http://www.r-rech.ru/2010-07-01-17-11-22.html
http://zaidimai.mama.lt/atmintis
Žaidimai atminčiai lavinti internete:
Surask porą
Surask tokį pat
Surask tokį pat paveikslėlį
Surask poras
Atminties rūšys
• Motorinė atmintis – tai sugebėjimas įsiminti, laikyti atmintyje ir atsiminti judesius, jų seką. Tai darbinių ir sportinių įgūdžių pagrindas. Be motorinės atminties nemokėtume vaikščioti, rašyti, šokti ar bėgti.
• Vaizdinė atmintis – objektų, reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas, saugojimas atmintyje ir atsiminimas. Informacija yra įsimenama vaizdiniu pavidalu – atsimenam, kaip atrodo draugai, artimo žmogaus balsas, koks namas ir tt.
• Emocinė atmintis – jausmų, išgyvenimų įsiminimas, laikymas atmintyje ir atsiminimas. Atsimenam ne tik, kad pykom, džiaugėmės, bet ir savo vidinę būseną. Pvz. jei mus užpuolė, stengsimės aplenkti tą vietą; jei bendravimas erzina, stengsimės nesimatyti su tuo žmogumi.
• Žodinė atmintis – informacijos kodavimas žodžiais, jie ir įsimenami. Žodine atmintimi yra paremtas sistemingas žinių įgijimas.
Atminties struktūros komponentai:
Skiriami trys atminties komponentai: jutiminė atmintis, trumpalaikė atmintis, ilgalaikė atmintis.
Informacija iš aplinkos patenka į jutiminę atmintį (prarandama per 2s), po to į trumpalaikę atmintį (prarandama per 30s) ir kartojimo dėka – į ilgalaikę atmintį (ten gali būti išlaikyta visą gyvenimą).
Kas padeda geriau atsiminti?
Mokymosi/skaitymo kartų skaičius;
Mokymosi paskirstymas – tarp skaitymų turi būti tarpai;
Medžiagos prasmingumas – prasminga medžiaga ilgiau atsimenama;
Pozicijos eilėje efektas – geriausiai atsimenama medžiaga nuo kurios buvo pradėta mokytis ir kuria buvo baigta;
Konteksto įtaka – geriau atsimenama, kai fizinis/emocinis/fiziologinis atsiminimo kontekstas yra panašus į mokymosi kontekstą.
Asociacijos buvimas – sąlyginis ženklas, lyg raktas kuris atrakina reikiamą stalčiuką.
Ar žinote?
• Ikimokykliniame amžiuje vyrauja mechaninė atmintis.
• Judėjimas aktyvina vaiko smegenis, tuo pačiu ir atmintį. Įsimenant informaciją jokiu būdu negalima drausti vaikui judėti.
3 būdai atminčiai lavinti
Atmintis vystosi, lavinant dėmesį.
Mes įsimename tai, ką pastebime, o pastebime tik tada, kai esame dėmesingi. Todėl, lavinant dėmesį, lavinama ir atmintis.
Kelių atminties rūšių pasitelkimas siekiant įsiminti
Vaikai geriau įsimena medžiagą, kai ji suvokiama įvairiais pojūčiais. Pvz. geriau
įsimenami eilėraščiai, kai jie atliekami su judesiais. (Tada dirba girdimoji ir motorinė atmintis).
Įsiminimas dalimis
Visa informacija padalinama dalimis ir įsimenama palaipsniui.
ŽAIDIMAI
„Į krepšelį“
Reikia pratęsti sakinį, pridedant po vieną savo žodį. Žaidžiama, kol prisimenami visi žodžiai:
Aš įdėjau į krepšelį morką.
Aš įdejau į krepšelį morką ir agurką.
Aš įdėjau į krepšelį morką, agurką ir
pomidorą...
Analogiškas žaidimas „Į lagaminą“
Keliausime atostogauti. Į lagaminą aš įsidėjau suknelę.
Į lagaminą aš įsidėjau suknelę ir megztuką.
Į lagaminą aš įsidėjau suknelę, megztuką ir kelnes...
Jei prisimenate 7 žodžius – jūsų labai gera atmintis.
Jei prisimenate 4-6 žodžius – neblogai.
Jei prisimenate 3 žodžius – užrašų knygelė geriausias jūsų draugas.
“Fotografas”
1. Vaikui akimirkai parodomas paveikslėlis, o šis turi apibūdinti, kaip jis atrodė.
2. Vaikui parodomas siužetinis paveikslėlis, vėliau jis pakeičiamas kitu, besiskiriančiu keliomis detalėmis. Vaikas turi pasakyti, kas pasikeitė.
3. Prieš vaiką padedama keletas daiktų . Daiktai įsidėmimi, po to , nusisukus vaikui, vienas ar keli daiktai pakeičiami (sukeičiami vietomis). Reikia atspėti, kas
pasikeitė.
4. Prieš vaikų grupę atsistoja suaugęs žmogus. Vaikai turi įsidėmėti jo išvaizdą. Vėliau žmogus išeina ir pakeičia kurią nors savo aprangos dalį. Grįžus vaikai turi atspėti, kas pasikeitė.
„Apibūdink kaimyną“.
Vaikas turi kuo daugiau papasakoti apie kitą vaiką (jo išvaizdą, aprangą, akių, plaukų spalvą ir pan.)
“Marionetė”
Suaugęs veda vaiką užrištomis akimis nesudėtingu maršrutu: du žingsnius į priekį,
vieną kairėn, du atgal ir pan. Po to vaikui nuimamas raištis ir paprašoma rasti tą vietą, kur prasidėjo žaidimas ir jį atkartoti.
Žaidimas “sagos”
Vaikas ir suaugęs turi prieš save lenteles ir sagas. Suaugęs parodo kaip išdėliotos sagos jo lentelėje ir uždengia savo lentelę. Vaikas turi tai atkartoti savo lentelėje
“Žaidimas žodžiais”
1. Aš pasakysiu keletą žodžių, kuriuos tu turi atsiminti: meška, kiškis, spinta, stalas, lapė, lova, ežys. Pakartok.
2. Kaip manai, ar šiuos žodžius galima suskirstyti į grupes? Vaikui leidžiama pačiam pagalvoti ir atsakyti. Jei nepavyksta, užvedama ant kelio: pirma išvardink gyvūnus. O kokia kita grupė?
3. Jei vaikas įsimena 6-7 žodžius nesugrupavus – jo atmintis puiki.
4. Analogiškai galima duoti kitas žodžių grupes:
• įsimenama ir pakartojama;
• klasifikuojama;
• pakartojama.
„Žaidimas vardais“
Žaidžiama analogiškai. Reikia įsiminti vardus. Kad palengvinti užduotį, galima pasiūlyti sugrupuoti vardus į berniukų ir mergaičių, į vardus, prasidedančius tokiu pat garsu: Elena, Eimantas, Evaldas, Adelė, Antanas, Mykolas, Alanas, Augustė, Milda.
„Atspėk kas?“
Vaikui užrišamos akys ir į ranką dedama vienas po kito keletas gerai pažįstamų daiktų: obuolys, kankorėžis, saga, rutuliukas, kempinė. Vaikas turi visus daiktus apčiupinėti, bet nesakyti kas. Kai visi daiktai paliečiami, tik tada vaikas turi atspėti ką lietė ir būtent eiliškumo tvarka. Ši užduotis tuo ir sudėtinga, kad vaikas turi ir atpažinti daiktus ir juos įsiminti.
„Kokia spalva?“
Su vaiku apžiūrite keletą daiktų. Atkreipiate dėmesį į daiktų spalvas. Tada daiktus sudedate į maišelį. Vaikas kiša ranką į maišelį, atspėja koks daiktas ir būtinai turi prisiminti, kokios spalvos buvo tas daiktas. Tik tada gali išimti daiktą iš maišelio.
„Kvadratas, trikampis, skritulys“
Vaikui pateikiamos trys geometrinės figūros ir tos pačios figūros sukarpytos dalimis. Vaikas turi sudėti figūras iš dalių. O vėliau tai padaryti užrištomis akimis.
“Ekskursija zoologijos sode”
Užduotis. Prieš vaiką padedami žvėrių paveikslėliai. Pedagogas vardija zoologijos sodo gyventojus: žirafa, tigras, antilopė, raganosis, liūtas. Pasakyk, kurių žvėrių aš neišvardijau.
Analogiškas žaidimas “Išvyka miške”
„Skonis ir kvapas“
Paprašykite vaiką prisiminti koks citrinos kvapas, skonis, spalva. Tą patį pasakyti ir apie aplesiną. O tada pasakyti kuo jie panašūs, kuo skiriasi.
„Kur kieno namas?“
Pasakome vaikui, kad perskaitysime eilėraštį ir paprašome atidžiai paklausyti, kur kieno namai. Perskaitome eilėraštį ir prašome prisiminti, kur kieno namai.
GIMTINĖ
Genio gimtinė - miškas,
Laumžirgio - upė rami,
Klevo gimtinė - žemė,
O debesėlio - dangus.
Nendrės - ežero krantas,
Smilgos - pilka pakelė,
Bitės kamanės pieva,
Grūdų gimtinė - dirva.
Mano gimtinė - miškas,
Upė, dangus ir dirva,
Ežero krantas - viskas,
O viskas - tai Lietuva.
/J .Degutytė/
„Svečiuose pas meškutį“ 1
Pranešate vaikui, kad į svečius pas meškutį ateis draugai. O kaip vadina draugus, jis sužinos vėliau. Atnešame keletą žaislinių žvėrelių ir pasakome jų vardus . Tada susodiname visus žvėrelius už stalo. Vaikas visus vaišina, kreipdamasis į žvėrelius vardais: „prašome arbatos kiški Kęstai, prašome sausainių voveryte Lina. (Svečių turi būti ne daugiau 7).
„Svečiuose pas meškutį“ 2
Atidžiai paklausyk. Tau reikės atsakyti į klausimą.
Meškutis Rudnosiukas švenčia gimimo dieną. Jo pasveikinti atėjo šerniukas, kiškis, višta, stirna, šarka. Šerniukas atnešė šokolado, kiškis – pieštuką, višta – kiaušinį, stirna – šieno, šarka – šermukšnių. Visi smagiai atšventė gimimo dieną. Pasakyk, kas ką atnešė dovanų?
Galima iliustruoti paveikslėliais. Bet jie rodomi, tik prieš užduodant klausimą. Vaikui atsakinėjant, paveikslėlių neturi būti.
„Įsimink paveikslėlius“
Šį žaidimą galima žaisti su vienu ar grupe vaikų. Ant stalo išdėliojama 10-12 daiktų paveikslėlių . Vaikams leidžiama įsižiūrėti į paveikslėlius 2-3 min. Po to paveikslėliai nuimami. Vaikai stengiasi prisiminti, kokių daiktų paveikslėliai buvo ant stalo. Laimi prisiminęs daugiausiai paveikslėlių.
„Asociacijų žaidimas“
Parenkama 7-8 paveikslėlių poros. Paveikslėliai susiję tarpusavyje (medis ir lapas, paukštis ir lizdas, namas ir langas, saulė ir mėnulis, mergaitė ir berniukas). Paveikslėliai sudedami į dvi eiles. Pasiūloma vaikui įsižiūrėti ir kuo geriau įsiminti paveikslėlius iš dešinės. Po 1-2 min. paveikslėliai iš dešiniojo stulpelio nuimami. Paprašome vaiko, kad jis, žiūrėdamas į paveikslėlius, esančius kairėje pusėje, prisimintų ir pasakytų, kokie paveikslėliai buvo dešinėje. Jei vaikui sunku atlikti užduotį, padedame jam padėdami 1 ar 2 paveikslėlius, buvusius dešinėje.
Užduotis galima sunkinti pridedant daugiau paveikslėlių porų, trumpinant įsiminimo laiką ar atitolinant asociacijas (ryšius tarp paveikslėlių).Jei pradžioje paukštis buvo gretinamas su plunksna, tai vėliau su lizdu, dar vėliau su medžiu. Taip vaikas mokysis sudaryti vis sudėtingesnius prasminius ryšius.
„Užrašykime pasaką“
5-6 metų vaikus galime mokyti įsiminti ne tik atskirus daiktus, žodžius bet ir visą tekstą, pvz. pasaką. Paprašykime vaiką užrašyti pasaką.
Pradžioje skaitome vaikui neilgą, susidedantį iš 4-5 epizodų pasaką ar pasakojimą. Paprašome Atpasakoti pasaką. Tai padaryti vaikams labai sunku. Nuraminkite vaiką ir pasakykite, kad pradžioje galime užsirašyti pasakojimą. Tam nereikia mokėti rašyti. Galima pasaką užrašyti paveikslėliais.
Imame iš anksto paruoštą popieriaus lapą ir pieštuką. Ir piešiame langelį. Prisimename, kaip prasidėjo pasaka ir nupiešiame paprastą piešinuką (pvz. tris paršelius). Po to greta piešiame dar vieną langelį – kvadratėlį ir pasakome, kad jame reikia nupiešti, kas buvo toliau (Paršelis stato namą). Padėkime vaikui pavaizduoti epizodą 2-3 reikšminiais ženklais. Analogiškai aptariame visus epizodus ir pavaizduojame piešiniais.
O dabar tegul vaikas pabando, naudodamasis savo „užrašais“ perpasakoti pasaką.
Vėliau vaikas pats savarankiškai gali „užrašyti“ pasakas.
„Kas žino daugiau“
Vaikų grupei duodama užduotis per 1 minutę pasakyti 5 raudonus (žalius, mėlynus, geltonus) arba 5 apvalius (kampuotus, pailgus) daiktus. Laimi laikų įvykdęs užduotį.
Prieš užduotį reikėtų pasiūlyti vaikams įsižiūrėti į ant stalo esančius paveikslėlius, nes ne visada vaikai šią užduot atliks be išankstinio pasiruošimo.
„Žodžiai ir jų vaizdas“
Šis žaidimas padės vaikams įsisavinti vieną iš įsiminimo būdų – įsiminimas per vaizdinius.
I etapas. Pedagogas prašo vaiko kiekvienam ištartam žodžiui nupiešti po paveikslėlį. Daikto vaizdinys susidaromas lengvai, o štai reiškinį pavaizduoti sunkiau. Be atminties čia dar reikia ir vaizduotės.
Žodžiai: balionas, ašaros, protinga katė, linksma šventė, tamsus miškas, drąsa, medis, liūdesys, saldumynas, maistas, gėrimai.
II etapas. Vietoje paveikslėlių galima naudoti degtukus. Ir žodžius pavaizduoti degtukais. Degtukus galima dėlioti bet kaip, laužyti. Tarp žodžių 1 min. pauzė. Kai suaugęs pabaigs sakyti žodžius, vaikas pagal savo degtukų kombinacijas, bandys prisiminti žodžius.
„Nupiešk ornamentą“
Nupiešiame ant popieriaus paprastą ornamentą ar keverzonę. Pasiūlome vaikui įsižiūrėti ir uždengus nupiešti tokį pat.
„Pesikūnijimas“
Paimkite plastilino gabaliuką ir nulipdykite pieštuką. Paaiškinkite vaikui, kad pieštukas stebuklingas ir gali pavirsti bet kuo. Iš pieštuko nulipdykite rutuliuką, ežiuką, saulutę ir pan. Persikūnijimų negali būti daugiau kaip 7 (skaičius priklauso nuo vaiko amžiaus). O po to paprašykite vaiką išvardinti, kuo buvo pasivertęs pieštukas. Jei vaikui sunku kalbėti, galite paprašyti sudėti paruoštus iš anksto piešinukus.
Internete daug žaidimų atminčiai lavinti. Vienas iš jų „Memory“
Kai reikia atversti korteles ir rasti du vienodus paveikslėlius. Jei nerandame, kortelė vėl paslepiama.
Autorius © Jūratė Kaupienė
Naudota:
Pažintiniai procesai, dėmesys, atmintis . 3 paskaita. lekt. Timas Petraitis
S. Kungurceva. Atminties lavinimas ikimokykliniame amžiuje. 2004
http://www.ruskid.ru/memory/223-memory7.html
http://adalin.mospsy.ru/l_01_00/l_01_02b.shtml
http://club-edu.tambov.ru/vjpusk/vjp119/rabot/25/new_page_4.htm
http://www.rulimony.ru/why/razvitie-doshkolnikov/
http://detivislame.ru/2009/12/razvitie-pamyati-doshkolnikov/
http://www.r-rech.ru/2010-07-01-17-11-22.html
http://zaidimai.mama.lt/atmintis
Žaidimai atminčiai lavinti internete:
Surask porą
Surask tokį pat
Surask tokį pat paveikslėlį
Surask poras
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą