Vasaris

Vasaris

Pūgos siaučia, šniokščia vėjas,
O vasaris vaikštinėja
Po laukus ir tuščią sodą,
Ten, kur jam galbūt atrodo –

Dar mažai priberta sniego,
Kur šiaurys nedaro nieko,
Tik tai vėpūtinius gena
Ir nuo ryto stena, stena...

Kur varvekliais lyg pieštukais
Šąlantys žiemos pirštukai
Rašo kovui baltą laišką –
Bus pavasaris juk, aišku!

2013-01-03 09:10:36
rimipimi
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/66332/

ŠĄLA MIŠKAS

Šąla miškas visą parą,
O Vasaris Šaltį bara:

- Ko tu, Šalti, po paralių,
Nesušaldai man žvėrelių?!.

Piktą barnį Kovas girdi.
Gelia Kovui šaltą širdį.

Keista skruostai ūkanoti.
- Teks Vakarį man balnoti.

- Atšuoliuosiu ant Vakario
Ir tada bus po Vasario!


/Martynas Vainilaitis/

Padaužėlis vasaris

Padaužėlis, mūs vasaris
Vėl, žiūrėk, - per tvorą karias.

Langus, pusnimis užmėto.
Virt einu arbatos mėtų.

Pavaišint reik medumi.
Gal, - pasiaus su manimi?

Paribarstys tų ledinukų
Mėgstamiausių, garduoliukų.

Padaužėlis, mūs vasaris
Vos duris tik atidarius,

Kūlvirsčias, prie stalo, lekia.
Šast - šermukšnio rausvo kekę

Išsitraukia vaišes šelmis,
Iš kišenės. Taisos kelnes.

Užkabino, mat, - tvora
Negera, oi nedora!

Arbata, gaivioji, - mėtų
Sulaikyt jį gal galėtų?

Kaip jūs manote, vaikai,
Siaus vasaris dar ilgai?...


Renata Kuršytė - Lingė

2011 - Rietavas

Šalčio triūsas

Šaltis, adaton smailiausion,
Veria sidabrinį siūlą.
Raštą kuo dailiausią siūlo,
Juo gėrėtis – ryt keliausiu.

Ten, beržyne, skraistę ploną
Pakabinęs siuvinėja.
Rožėm, raižiniais kol vėjas –
Išdžiovins žiemos sijoną.

Jis senai gėlėm kaišytas,
It stebuklas akį traukia
Po šalta, ledine kauke
Bando vėl šypsotis rytas.

Renata Kuršytė – Lingė
Rietavas 2012



ŽIEMOS VAIKAI
/?/

Ant kelmų susėdę tarės
Gruodis, sausis ir vasaris.
Mes visi žiemos vaikai,
Ir visų balti plaukai.

Mus visus žiema išmokė
Šokti baltą snaigių šokį.
Tai ir šokim trypkim broliai,
Kol nukris žvaigždžių karoliai.

Pasikvietę snaigių pulką
Šoka broliai, sniegas dulka.
Juos po vieną glausdama
Šypsos motina žiema.

METAI

Metai turi daug vaikų,
Juos išvardint net sunku!
Sausis mėgsta baltą spalvą,
Puošia ja kiekvieną kalvą.
Visad rūstauja vasaris.
Kovas žada būti geras.
Bet balandis jo nemėgsta,
Orą painioja ir šėlsta.
Gegužė - mieliausias vaikas,
Nuo gėlių kvapų apsvaigęs.
O birželis tik svajoja
Ir atostogas planuoja.
Liepa ir švelnus rugpjūtis
Kviečia mus pliaže pabūti.
Sunokins rugsėjis slyvų.
Spalis užaugins daug grybų.
Lapkritį lietus vis drengia.
Gruodis šiltai apsirengia.
Ir tada visi pamato:
Apsisuko metų ratas!

Pagal Barbarą Sudol


Ledo valsas

Valso garsai paklydo, varveklių knibždėlyne.
Katučiu vėjas ploja, – laukuos, miške, nendryne...

Tipena mažos natos, kaip kiekvienai paliepta.
Greičiau, lėčiau striksena prie upės, ledo lieptu.

Sukibę už rankučių tai kas, visai nešalta!
Žiū – spindulėliai šoka, net nusimetę paltus.

Senolis kiemą šluoja laimingas, nusiplūkęs.
Kas ten, sode, baltuoja? Nejau pražydo plukės?

O ne, kepurė sniego mirksena mat prailgo...
Suskambus ledo valsui, varvekliuos – speigas žvilga...

Renata Kuršytė – Lingė
Rietavas 2012

Žiema miške

Brenda spindesiu puriu
Epušės, berželiai...
Žiemą šakos be skarų -
Pumpurėlius gelia.

Po sniegų pūkais šiltai
Ilsisi eglynas,
O pušis grakščioji štai
Tik laja dabinas.

Dar kamienas tobulai
Dėvi gelsvą rūbą.
Apsnigtais, baltais šilais
Kažkur pėdos skuba.

Stirnos, lapės būta čia,
Briežio pražirgliota...
Šypsos pilnatis nakčia
Gaivuma speiguota.


2012-02-04 14:09:47
PelėdaitėS


Genys ir zylutė

(Vaikams)

Margas švarkelis, raudona kepurė,
Džiaugės genelis, kad tokią dar turi.
Tik va, speigų dantimis žiema sukaleno,
Neranda paukštužis miškelyje peno.

Atskrido į sodą, kur obelys auga,
Jose pulkas zylių kažką stropiai saugo,
Šalimais ir namelis su žaliu stogeliu,
O jame - trupinėlių daugybė skanių.

Genys pastukseno į medžio kamieną,
Jau rengės sakyti – visiems labą dieną,
Tik zylutė suprato, ko svečiui čia reikia,
- Užeiki, užeiki, belstis nereikia.

- Sveika būk, zylute, tai kaip gyveni,
Ar šaltą žiemužę ką lesti randi?
Kasdieną šalčiau, nebėra kirmėlaičių,
Nors pušis apskridau, daugybę eglaičių.

-Ir aš nerandu, bet sode, prie žmonių,
Net šaltą žiemužę paukšteliams jauku.
Trupinėliais vaišina, sėklelėm žolių,
O kartais randu lašinėlių sočių.

Čirškė zylutė, darbavos snapu,
Trupinėlius surinko kruopščiai abu.
Gerai, oi gerai kartais būt sveteliu,
Kai šalta, kai maisto surasti sunku.


2012-02-01 08:31:08
skroblas

Baltas stebuklas

Nėriniais baltais apsėjo
Mūs kiemelį naktį fėja.
Medžiai, papuošti net – langas!
Baltos, permatomos dangos...

Tekant saulei žybsi, mirga.
Pakinkyt eikliausią žirgą
Noris, skuosti per palaukę
Kur stebuklas baltas laukia.

O nakčia, rageliui dylant,
Kviečia mus išgirsti tylą,
Sėlins kai pro seną uosį.
Įsisupus pataluose –

Gera jos klausyt, už vartų,
Knieti žvilgtelėt ne kartą.
Gal ir ten pernakt prisėjo, –
Nėrinių geroji fėja?..

Renata Kuršytė – Lingė
Rietavas 2012


Šaltiniai :
http://zaliazole.lt/categories/catid/45/parentcatid/45/
http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=722029&pid=53111160&st=168&#entry53111160