2012 m. rugpjūčio 29 d., trečiadienis

Mokslo metams artėjant

Sveiki, mielieji. Štai ir vėl susitinkame. Nekantriai laukiu visų grįžtančių, naujai atvykstančių vaikučių, tėvelių ir mamyčių, kolegų. Labai tikiuosi, kad draugiškai gyvensime, sutarsime ir kartu spręsime visas iškylančias problemas. Iš vaikučių tikiuosi žingeidumo, geros nuotaikos. Iš tėvelių rūpestingumo, atidumo savo vaikams. O iš kolegų  - kūrybiškumo, uždegančios nuotaikos, pasiaukojimo savo darbui. Sėkmės Jums, mielieji!





2012 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Stanislavos Janulytės priemonės

Džiaugiuosi galėdama jums pasiūlyti savo kolegės Stanislavos priemones kalbos, mąstymo lavinimui.

KETVIRTAS NEREIKALINGAS


 

 
 
 
 
 
 
 
 
   
   
   
   
   
   
   
   
 

 




 
 
 
 
 
 
 
 
   
   
   
   
   
   
   
   
 

 


 TAISYKLINGAI TARIU GARSĄ C



 
 
 
 
 
 
 
 
   
   
   
   
   
   
   
   
 

 




2012 m. gegužės 19 d., šeštadienis

10 dalykų, kurių negalima savo vaiką versti daryti

Kiekvienas tėtis ar mama, nepriklausomai nuo to, auklėja vaiką keletą ar keliolika metų, daro išvadas ir nustato auklėjimo taisykles sau ir savo vaikui. Dalis tėvų svarbiu ir net būtinu auklėjimo momentu laiko griežtumą ir reiklumą.Tačiau versti savo vaiką daryti kai kuriuos dalykus negalima, jei nenorite negatyviai paveikti jo psichinę sveikatą. Net jei manote, kad veikiate vaiko labui, neverskite savo vaiko daryti sekančių dalykų:
1. Meluoti. Net ir dėl smulkmenų ("Pasakyk, kad manęs nėra namuose".). Ir ne tik todėl, kad meluoti negražu. Jei jūsų vaikas žiūrės į melą , kaip į savaime suprantamą poelgį ir meluos svetimiems žmonėms, tai anksčiau ar vėliau jis ims meluoti ir jums. O jūs to galite ir nepastebėti, nes vaikas įgus meluoti tobulai.
 2. Valgyti, kada vaikas nealkanas.Taip, yra pediatrų rekomenduojamos normos,tačiau tos normos ne tokios didelės, kaip atrodo rūpestingoms mamoms. Ir ar reikia kalbėti apie tai, kad kiekvienas vaikas yra unikalus. Ir tas pats vaikas gali ne visada valgyti vienodai. Priklauso nuo nuotaikos, nuovargio, savijautos. Mūsų organizmas pats siunčia signalus apie alkį ar troškulį. Tėvų pareiga - vaikui padėti pajausti šiuos signalus.
3. Būti tuo, kuo vaikas nėra. Jei jūsų vaikas uždaras, nedrąsus, susitaikykite su tuo ir priimkite jį tokį, koks yra. Neverskite jo būti (ar bent atrodyti) drąsiu, bendraujančiu, jei jam taip yra gerai. Aišku, jei vaikas pats jaudinasi dėl savo nedrąsumo, jam reikia padėti. Ir svarbiausia, leiskite savo vaikui pajausti, kad mylite jį tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokiu jį tik įsivaizduojate.
4. Atsiprašinėti neaišku už ką. Dažnai žaidimų aikštelėje girdžiu mamas šaukiant: "Nedelsiant atsiprašyk!". Ir mažylis klusniai atsiprašo, neturėdamas net menkiausio supratimo už ką jis atsiprašo ir kam to reikia. Atsiprašymas tampa būtinu , nors nemaloniu ritualu, nesiekiančiu nei takto, nei gerumo, nei apgailestavimo. Prieš reikalaujant atsiprašymo, pasistenkite bent trumpai paaiškinti vaikui už ką jam reikia atsiprašyti.
5. Sveikintis su nepažįstamais žmonėmis. Imti iš jų saldumynus, žaislus. Nuo mažens reikėtų pratinti vaikus atsargiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis. Nežinia, kokių minčių jie turi.
6. Draugauti su tais, kurie nepatinka. Net su jūsų geriausios draugės vaiku jūsų atžala nebūtinai turi būti draugais. Tai jūs draugės, o vaikų interesai gali ir nesutapti. Nebūtinai jūsų vaikas turi leisti laužyti savo žaislus, būti tampomas už plaukų, būti erzinamas tik dėl to, kad jo mama jūsų draugė. Eikite kartu su drauge į koncertus, parduotuves, tačiau jūsų vaikas turi turėti savo tikrų draugų.
7. Stipriai keisti savo įpročius.
Nesvarbu ar eina kalba apie buteliuko atsisakymą, ar  miegojimą atskirame kambaryje. Kad vaikas kažko atsisakytų, jis turi tam subręsti. Perėjimas nuo seno, įprasto prie naujo turi būti palaipsnis, vaikas turi tam subręsti.
8. Bausti maistu, " sodinti" ant dietos. Taip yra vaikų, kurių svoris per didelis. tačiau tai ne priežastis versti visiškai atsisakyti saldumynų. Negalima daryti kulto iš valgymo ar iš dietų. Uždraustas vaisius - saldus. Jei norite kontroliuoti  arba riboti kokius nors produktus vaikui, tai nelaikykite jų namuose, paaiškinkite teisingos mitybos principus, bet kategoriškai nedrauskite jų vartoti. Aišku, jei neina kalba apie alergijos atvejus.
9. Nakvoti ten, kur vaikas jaučiasi nejaukiai. Jei jūsų vaikas jaučiasi nejaukiai svetimoje vietoje, neverskite jo ten nakvoti. Žinoma, tėvams kai kada norisi pabūti dviese, bet gal geriau tada paprašyti senelės ar kito asmens permiegoti pas jus, kur vaikas turės įprastą režimą, įprastą aplinką. Suaugusiam greičiau sekasi prisitaikyti prie svetimos aplinkos, nei mažamečiam vaikui.
10. Daryti tai, kas jam nesiseka. Aš neskatinu jūsų nuleisti rankas, susidūrus su menkiausia kliūtimi, bet.... Jei jūsų vaikas, praėjus keletui mėnesių treniruočių, vis dar nesusidraugavo su arkliu jodinėjant, jei jis bijo arklio, gal geriau pakeisti jodinėjimą kita sportine veikla? Nesibaigiančios nesėkmės gali privesti vaiką iki nepilnavertiškumo komplekso. Ir atvirkščiai, maža sėkmė gali įkvėpti vaiką  tolimesniems siekiams ir atkaklumui. Geriau būti puikiu plaukiku, nei blogu jojiku, nesvarbu, kad jojimas yra prestižo reikalas. Leiskite savo vaikui rinktis pačiam. Bet kokiu atveju prisiminkite, kad vaikas - tai ne tik jūsų dalelė, bet ir savarankiška asmenybė. Kuo anksčiau vaikas išmoks savarankiškai priimti sprendimus, tuo anksčiau jis išmoks prisiimti atsakomybę savarankiškai.

Kas vargšas, o kas turtingas

Vienas turtingas žmogus nusivežė savo sūnų į kaimą, kad šis savo akimis įsitikintų, kokie vargšai gali būti žmonės.
Jie pragyveno vargingame kaime keletą dienų, o vėliau, kai grįžo į savo turtingus namus, tėvas paklausė:
- Sūnau, dabar supranti, ką reiškia gyventi nepritekliuje?
-Taip, tėve, - atsakė sūnus.
-Ar pasimokei ko iš mūsų kelionės?- tęsė tėvas.
-Daug ko pasimokiau! - atsakė sūnus.
-Ko gi?
-Aš supratau, kad niekada nebuvau sutikęs tokių gerų žmonių! - atsakė sūnus. - Ir kokie jie turtingi, tėve!
- Turtingi! - nusistebėjo tėvas.
- Taip, turtingi!- atsakė sūnus.- Pažiūrėk, mes namuose turim vieną šunį, o pas juos  - visi keturi! Mes kieme  turime baseiną, o jie - jūros įlanką. Pas mus  - sodas, o pas juos - bekraščiai  miškai. Pas mus - žibintai, pas juos - žvaigždžių jūra!
- Bet mūsų šeima turi praktiškai viską - nusivylė tėvas.
-Tai taip, - atsakė sūnus,  - ir visą laiką mums kažko trūksta, o jie dėkingi dievams už tai, ką turi. mes elgetos palyginus su tais žmonėmis...

Žmogus laimingas tada, kai jam pakanka to, ką turi.
Linkiu Jums, kad gyvenime pakaktų to, ko turite!

2012 m. gegužės 1 d., antradienis

Kaip nepamesti vaiko


Greit vasara - kelionių metas. Tėvai išsiruošia į turistines, pažintines keliones ar prie jūros su savo atžalomis. Tačiau reikia prisiminti, kad kelionėse padidėja rizika pamesti vaikus. Juk ypač jaunesniojo  amžiaus vaikai yra smalsūs, juos vilioja visa kas nauja ir nepatirta. Akimirka ir vaikas jau lekia tolyn link nusižiūrėto tikslo bemat pranykdami didelėje žmonių minioje.
Nuo tokios situacijos niekas nėra apdraustas. Net patiems geriausiems tėvams gali tai atsitikti. Tačiau mes galime iš anksto imtis visų atsargumo priemonių taip garantuodami kuo skubesnį ir lengvesnį problemos sprendimo būdą.
1. Kelionėje visada turėkite su savimi savo vaikų nuotraukas. Rodydami nuotraukas praeiviams galite tikėtis greičiau ir lengviau rasti pradingėlį.
2. Jei ruošiatės keliauti į užsienį, turėkite dokumentą, įrodantį, kad vaikas yra būtent jūsų.
3. Aprenkite vaiką ryškiais drabužėliais. Taip jį lengviau pastebėsite minioje.
4. Parduotuvėje, turguje, paplūdimyje sutarkite su vaiku  vietą, kurioje, jei ištiktų bėda ir jis pasimestų, jūs susitiksite (gelbėtojų postas, vartai, įėjimas).
5. Būna, kad vaikas iš streso pamiršta net savo vardą. Įdėkite į vaiko rūbelių kišenę viešbučio, kuriame apsistojote vizitinę kortelę su vaiko duomenimis (vardu, pavarde, savo telefono numeriu) arba užsekite plastikinę apyrankę su savo ir vaiko reikalingais duomenimis.
6. Aptarkite su vaiku, ką jis turėtų daryti, jei pasimestų:
- garsiai šaukti tėvus ir kurį laiką lukterėti toje pačioje vietoje, kur pasimetė;
- kreiptis pagalbos į suaugusiuosius (policininką, patarnautoją (su uniforma), pardavėją, moterį su vaikais;
- pasakyti jiems savo vardą, pavardę arba duoti turimą jūsų paruoštą vizitinę kortelę.
7. Paaiškinkite vaikui, kad jokiu būdu neimtų nieko iš svetimų žmonių, neitų su jais į mažai žmonių lankomą vietą, sėsti į jų mašiną. O jei kas nors tai verstų daryti jėga, imti garsiai šaukti pagalbos.
8. Periodiškai žaiskite su vaiku vaidmeninį žaidimą "Svetimas žmogus", kaip svetimas žmogus stengiasi jį kur nors nuvilioti. Taip mažylis išmoks nepaklusti svetimiems ir kreiptis pagalbos.

 Šaltinis: http://www.poiskdetei.info
Nuotrauka: http://www.dreamstime.com

Smagių ir saugių vasaros atostogų!

2012 m. vasario 26 d., sekmadienis

Vaiko godumas, arba kaip išmokyti dalintis





Kai vaikams sueina 1,5-2 metai, dauguma tėvų susiduria su taip vadinamąja "godumo" problema. Jei anksčiau vaikas nekreipdavo jokio dėmesio į tai, kas ima jo žaislą, tai apie antruosius gyvenimo metus viskas pasikeičia, ir tėvus ima gąsdinti vaiko nenoras dalintis "savo" daiktais ir aktyvus nuosavybės gynimas. Su kuo susiję tokie pokyčiai? Kaip susitvarkyti su savo emocijomis ir kaip koreguoti vaiko elgesį nepabloginant situacijos?


Daugiau skaitykite:

Vaikiškas godumas


5 raguotos scenos

2012 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

Balandis

Balandis

Ar matai? Balandis žengia,
Nauju rūbu žemę rengia.
Krūmams velka žalią švarką,
Tuoj įves jis savo tvarką.

Ar girdi? Dausų alėjom
Jau griaustinis nudardėjo.
Ratai jo seni, išklerę,
Žaibo kirčiais dangų veria.

Ar jauti, kaip gaiviai kvepia?
Gal balandis kartais slepia
Švelnų, trapų gėlės žiedą?
Ša! Klausyk! Paukšteliai gieda...

2013-01-05 11:34:25
rimipimi
Žalia žolė.lt

BALANDIS
 
Užsimetęs žalią skrandą
Per laukus
Balandis brenda.
Šast per balą,
Strykt per griovį -
Ir kitam krante jau stovi.

O barsukui papt per nosį:
- Ar ilgai dar tu miegosi?
Greitai kelkis,
Jeigu ne-
Tuoj išmaudysiu klane.

(Zita Gaižauskaitė)

Sraigės namas ir žibutės


Dairos, stebisi žibutės –
Stovi namas apvalutis.
Nieks nežino, nieks nematė,
Kas namelį tą pastatė.

Netoliese bitė skraidė.
- Šį namelį statė sraigė,
Statė statė ir paliko,
Nes žiemos miegu įmigo.

Geras būtų baltas namas,
Tik žibutėms jis per žemas,
Trūksta durų ir langų,
O be jų gal būt tamsu.

Teks truputį palūkėt,
Kol sraigutė paūgės,
Gal tada jos naujas namas
Ir žibutėm bus jau geras.

2013-04-16 21:11:18
skroblas
ŽaliaŽolė.lt


Mažas debesėlis ir žibuoklės (1)


Mažas debesėlis plaukė —
Žiū, melsva tokia palaukė:
— Ai, mamyte mano, tėti,
Reikia lėkti, paskubėti.

Gal ten kitas debesiukas
Apie beržynėlį sukas?
Pasikviesim į svečius,
Nuostabiausia šventė bus!

— Ten, sūneli, žibuoklėlės —
Su pavasariu jos kėlės
Iš miegučio ilgo balto, —
Sako jam mama, — nei palto,

Nei pūkinės kepurėlės
Jos neturi, tai ir kėlės,
Kai šalti sniegynai dingo
Už žiemos speiguoto vingio.

2013-04-19 10:59:14
giedrex26
ŽaliaŽolė.lt

Pirmosios žibutės


Stebisi naivuolis kiškis:
Ar čia lašas koks ištiškęs
Švelniai žvelgia į mane?
Nors negali būti!.. Ne!

Tai jau trapią galvą kelia
Žydras kaip dangus žiedelis.
Už kelmelio prieš saulutę
Šypsos pirmosios žibutės.

Jos visam miške pražydo,
Netgi karklas iš pavydo
Tuoj kačiukais apsipylė.
Ant šakų jie murkia tyliai.

2013-04-13 16:32:27
rimipimi
 ŽaliaŽolė.lt

Ko miega pavasaris?


Stebisi melsva žibutė:
– Argi gali šitaip būti –
Nors balandis, po sniegu
Aš dar vis tebemiegu?

Kur matyta ? Jau garniai
Parlėkė labai seniai
Ir raudonom savo kojom
Po sniegus liūdnai maknoja.

Ko jie džiaugsis, nes varlių
Nėr, jos dar miegu giliu
Mėgaujasi po ledu?
Gandrai šąla: u – tu – tu...

Tik šalpusnis po sniegu
Kužda, šnabžda: – Nesmagu,
Kai balandžio saulė švyti,
Snaust, o ne linksmai taškytis

Šalia kelio, pabaliais,
Tryniais gelsvai apvaliais.
Reik pragraužti baltą sniegą!..
Ko pavasaris tas miega?

2013-04-07 18:43:55
rimipimi
ŽaliaŽolė.lt

Ieškant pavasario


Sakau, išeisiu į laukus, pavasarį surasiu,
Paklausiu, kur basteis, kad užtrukai?
Praslinko kovas be tavęs kaip nulėpausis,
Stūksojo neliesti sniego kalnai.

Įtartinai miške paukšteliai klega.
Gal jie paklydėlį surado tankmėje?
Todėl dabar vieningai garsiai bara,
Kad žioplinėti ir vėluoti nevalia.

Eglių tankmėj mažai ką beišvysti,
Pavasaris tikriausiai jau toli,
Tad kaip man jį, neklaužadą, pavyti?
Gal maudos jis upelio vandeny?

Buvo upelis. Dabar gi — visa upė,
Įniršus veržias iš siaurų krantų,
Rudi verpetai blaškosi ir sukas,
Ką beužgriebia, nešasi kartu.

Geriau su juo šįkart neprasidėti...
Pakalbinsiu palaukėj žibutes.
Turėjo prieš savaitę pražydėti,
Plačiai atmerkt žydrąsias akutes.

Toliais nuaidi gervių šauksmas,
Tarytum skelbtų, kad jau čia,
Ir lyg matau, kaip dūksta, siaučia
Jaunas pavasaris ore.

Kam beieškot, kai jis aplinkui —
Padangėj, upėj ir miške,
Nejučiomis net man palindo
Po stropiai užsegta striuke.

2013-04-15 10:11:52
skroblas
 ŽaliaŽolė.lt

Tik vėjo gūsis

Kaip knygelė – toks spalvotas rytas!
O rytoj gal tokio nebebus…
Kaip akimirksnį pagauti šitą? –
Nepagausi niekad vėjo gūsio…

Ak, kaip gieda vyturėlis mažas
Rytmečio aušros auksinėj pusėj!..
Kaip pagaut man tą giesmelę gražią? –
Nepagausi niekad vėjo gūsio…

Nuotrauka pageltus… Pienių laukas…
Ir vaikelių balsas – per laukus…
Kaip surast tą dieną žaliaplaukę? –
Tai tik vėjo gūsis… Vėjo gūsis…

Juozas Erlickas