Kiekvienas tėtis ar mama, nepriklausomai nuo to, auklėja vaiką keletą ar keliolika metų, daro išvadas ir nustato auklėjimo taisykles sau ir savo vaikui. Dalis tėvų svarbiu ir net būtinu auklėjimo momentu laiko griežtumą ir reiklumą.Tačiau versti savo vaiką daryti kai kuriuos dalykus negalima, jei nenorite negatyviai paveikti jo psichinę sveikatą. Net jei manote, kad veikiate vaiko labui, neverskite savo vaiko daryti sekančių dalykų:
1. Meluoti. Net ir dėl smulkmenų ("Pasakyk, kad manęs nėra namuose".). Ir ne tik todėl, kad meluoti negražu. Jei jūsų vaikas žiūrės į melą , kaip į savaime suprantamą poelgį ir meluos svetimiems žmonėms, tai anksčiau ar vėliau jis ims meluoti ir jums. O jūs to galite ir nepastebėti, nes vaikas įgus meluoti tobulai.
2. Valgyti, kada vaikas nealkanas.Taip, yra pediatrų rekomenduojamos normos,tačiau tos normos ne tokios didelės, kaip atrodo rūpestingoms mamoms. Ir ar reikia kalbėti apie tai, kad kiekvienas vaikas yra unikalus. Ir tas pats vaikas gali ne visada valgyti vienodai. Priklauso nuo nuotaikos, nuovargio, savijautos. Mūsų organizmas pats siunčia signalus apie alkį ar troškulį. Tėvų pareiga - vaikui padėti pajausti šiuos signalus.
3. Būti tuo, kuo vaikas nėra. Jei jūsų vaikas uždaras, nedrąsus, susitaikykite su tuo ir priimkite jį tokį, koks yra. Neverskite jo būti (ar bent atrodyti) drąsiu, bendraujančiu, jei jam taip yra gerai. Aišku, jei vaikas pats jaudinasi dėl savo nedrąsumo, jam reikia padėti. Ir svarbiausia, leiskite savo vaikui pajausti, kad mylite jį tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokiu jį tik įsivaizduojate.
4. Atsiprašinėti neaišku už ką. Dažnai žaidimų aikštelėje girdžiu mamas šaukiant: "Nedelsiant atsiprašyk!". Ir mažylis klusniai atsiprašo, neturėdamas net menkiausio supratimo už ką jis atsiprašo ir kam to reikia. Atsiprašymas tampa būtinu , nors nemaloniu ritualu, nesiekiančiu nei takto, nei gerumo, nei apgailestavimo. Prieš reikalaujant atsiprašymo, pasistenkite bent trumpai paaiškinti vaikui už ką jam reikia atsiprašyti.
5. Sveikintis su nepažįstamais žmonėmis. Imti iš jų saldumynus, žaislus. Nuo mažens reikėtų pratinti vaikus atsargiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis. Nežinia, kokių minčių jie turi.
6. Draugauti su tais, kurie nepatinka. Net su jūsų geriausios draugės vaiku jūsų atžala nebūtinai turi būti draugais. Tai jūs draugės, o vaikų interesai gali ir nesutapti. Nebūtinai jūsų vaikas turi leisti laužyti savo žaislus, būti tampomas už plaukų, būti erzinamas tik dėl to, kad jo mama jūsų draugė. Eikite kartu su drauge į koncertus, parduotuves, tačiau jūsų vaikas turi turėti savo tikrų draugų.
7. Stipriai keisti savo įpročius.
Nesvarbu ar eina kalba apie buteliuko atsisakymą, ar miegojimą atskirame kambaryje. Kad vaikas kažko atsisakytų, jis turi tam subręsti. Perėjimas nuo seno, įprasto prie naujo turi būti palaipsnis, vaikas turi tam subręsti.
8. Bausti maistu, " sodinti" ant dietos. Taip yra vaikų, kurių svoris per didelis. tačiau tai ne priežastis versti visiškai atsisakyti saldumynų. Negalima daryti kulto iš valgymo ar iš dietų. Uždraustas vaisius - saldus. Jei norite kontroliuoti arba riboti kokius nors produktus vaikui, tai nelaikykite jų namuose, paaiškinkite teisingos mitybos principus, bet kategoriškai nedrauskite jų vartoti. Aišku, jei neina kalba apie alergijos atvejus.
9. Nakvoti ten, kur vaikas jaučiasi nejaukiai. Jei jūsų vaikas jaučiasi nejaukiai svetimoje vietoje, neverskite jo ten nakvoti. Žinoma, tėvams kai kada norisi pabūti dviese, bet gal geriau tada paprašyti senelės ar kito asmens permiegoti pas jus, kur vaikas turės įprastą režimą, įprastą aplinką. Suaugusiam greičiau sekasi prisitaikyti prie svetimos aplinkos, nei mažamečiam vaikui.
10. Daryti tai, kas jam nesiseka. Aš neskatinu jūsų nuleisti rankas, susidūrus su menkiausia kliūtimi, bet.... Jei jūsų vaikas, praėjus keletui mėnesių treniruočių, vis dar nesusidraugavo su arkliu jodinėjant, jei jis bijo arklio, gal geriau pakeisti jodinėjimą kita sportine veikla? Nesibaigiančios nesėkmės gali privesti vaiką iki nepilnavertiškumo komplekso. Ir atvirkščiai, maža sėkmė gali įkvėpti vaiką tolimesniems siekiams ir atkaklumui. Geriau būti puikiu plaukiku, nei blogu jojiku, nesvarbu, kad jojimas yra prestižo reikalas. Leiskite savo vaikui rinktis pačiam. Bet kokiu atveju prisiminkite, kad vaikas - tai ne tik jūsų dalelė, bet ir savarankiška asmenybė. Kuo anksčiau vaikas išmoks savarankiškai priimti sprendimus, tuo anksčiau jis išmoks prisiimti atsakomybę savarankiškai.
1. Meluoti. Net ir dėl smulkmenų ("Pasakyk, kad manęs nėra namuose".). Ir ne tik todėl, kad meluoti negražu. Jei jūsų vaikas žiūrės į melą , kaip į savaime suprantamą poelgį ir meluos svetimiems žmonėms, tai anksčiau ar vėliau jis ims meluoti ir jums. O jūs to galite ir nepastebėti, nes vaikas įgus meluoti tobulai.
2. Valgyti, kada vaikas nealkanas.Taip, yra pediatrų rekomenduojamos normos,tačiau tos normos ne tokios didelės, kaip atrodo rūpestingoms mamoms. Ir ar reikia kalbėti apie tai, kad kiekvienas vaikas yra unikalus. Ir tas pats vaikas gali ne visada valgyti vienodai. Priklauso nuo nuotaikos, nuovargio, savijautos. Mūsų organizmas pats siunčia signalus apie alkį ar troškulį. Tėvų pareiga - vaikui padėti pajausti šiuos signalus.
3. Būti tuo, kuo vaikas nėra. Jei jūsų vaikas uždaras, nedrąsus, susitaikykite su tuo ir priimkite jį tokį, koks yra. Neverskite jo būti (ar bent atrodyti) drąsiu, bendraujančiu, jei jam taip yra gerai. Aišku, jei vaikas pats jaudinasi dėl savo nedrąsumo, jam reikia padėti. Ir svarbiausia, leiskite savo vaikui pajausti, kad mylite jį tokį, koks jis yra, o ne tokį, kokiu jį tik įsivaizduojate.
4. Atsiprašinėti neaišku už ką. Dažnai žaidimų aikštelėje girdžiu mamas šaukiant: "Nedelsiant atsiprašyk!". Ir mažylis klusniai atsiprašo, neturėdamas net menkiausio supratimo už ką jis atsiprašo ir kam to reikia. Atsiprašymas tampa būtinu , nors nemaloniu ritualu, nesiekiančiu nei takto, nei gerumo, nei apgailestavimo. Prieš reikalaujant atsiprašymo, pasistenkite bent trumpai paaiškinti vaikui už ką jam reikia atsiprašyti.
5. Sveikintis su nepažįstamais žmonėmis. Imti iš jų saldumynus, žaislus. Nuo mažens reikėtų pratinti vaikus atsargiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis. Nežinia, kokių minčių jie turi.
6. Draugauti su tais, kurie nepatinka. Net su jūsų geriausios draugės vaiku jūsų atžala nebūtinai turi būti draugais. Tai jūs draugės, o vaikų interesai gali ir nesutapti. Nebūtinai jūsų vaikas turi leisti laužyti savo žaislus, būti tampomas už plaukų, būti erzinamas tik dėl to, kad jo mama jūsų draugė. Eikite kartu su drauge į koncertus, parduotuves, tačiau jūsų vaikas turi turėti savo tikrų draugų.
7. Stipriai keisti savo įpročius.
Nesvarbu ar eina kalba apie buteliuko atsisakymą, ar miegojimą atskirame kambaryje. Kad vaikas kažko atsisakytų, jis turi tam subręsti. Perėjimas nuo seno, įprasto prie naujo turi būti palaipsnis, vaikas turi tam subręsti.
8. Bausti maistu, " sodinti" ant dietos. Taip yra vaikų, kurių svoris per didelis. tačiau tai ne priežastis versti visiškai atsisakyti saldumynų. Negalima daryti kulto iš valgymo ar iš dietų. Uždraustas vaisius - saldus. Jei norite kontroliuoti arba riboti kokius nors produktus vaikui, tai nelaikykite jų namuose, paaiškinkite teisingos mitybos principus, bet kategoriškai nedrauskite jų vartoti. Aišku, jei neina kalba apie alergijos atvejus.
9. Nakvoti ten, kur vaikas jaučiasi nejaukiai. Jei jūsų vaikas jaučiasi nejaukiai svetimoje vietoje, neverskite jo ten nakvoti. Žinoma, tėvams kai kada norisi pabūti dviese, bet gal geriau tada paprašyti senelės ar kito asmens permiegoti pas jus, kur vaikas turės įprastą režimą, įprastą aplinką. Suaugusiam greičiau sekasi prisitaikyti prie svetimos aplinkos, nei mažamečiam vaikui.
10. Daryti tai, kas jam nesiseka. Aš neskatinu jūsų nuleisti rankas, susidūrus su menkiausia kliūtimi, bet.... Jei jūsų vaikas, praėjus keletui mėnesių treniruočių, vis dar nesusidraugavo su arkliu jodinėjant, jei jis bijo arklio, gal geriau pakeisti jodinėjimą kita sportine veikla? Nesibaigiančios nesėkmės gali privesti vaiką iki nepilnavertiškumo komplekso. Ir atvirkščiai, maža sėkmė gali įkvėpti vaiką tolimesniems siekiams ir atkaklumui. Geriau būti puikiu plaukiku, nei blogu jojiku, nesvarbu, kad jojimas yra prestižo reikalas. Leiskite savo vaikui rinktis pačiam. Bet kokiu atveju prisiminkite, kad vaikas - tai ne tik jūsų dalelė, bet ir savarankiška asmenybė. Kuo anksčiau vaikas išmoks savarankiškai priimti sprendimus, tuo anksčiau jis išmoks prisiimti atsakomybę savarankiškai.
Visiškai pritariu, kad vertimas kažką daryti yra kenksmingas vaiko psichologijai, nes tokiu atveju jis privalo eiti prieš savo prigimtį ir jaučiasi nejaukiai, nesaugiai. Daugiausia, ką galima daryti, yra skatinti ir vertinti jo įdedamas pastangas, kad vaikas pajustų, kad už gerą darbą jis gauna atlygį.
AtsakytiPanaikintiTeisingi pastebėjimai! Taip pat norėčiau pridėti dėl rūbų- žinau, kad finansinė situacija ne visuomet būna gera, bet vaiko psichologijai svarbu patogi, jam patinkanti apranga. Jei būna sunku ir negaliu nupirkti dukrai naujų drabužių, bet žinau, kad ji nori, tai bent nueiname į kokią internetinę drabužių parduotuvę ir kartu išsirenkame ką nors gražaus. Vėliau, kitą mėnesį aš jai tą nuperku. Galbūt palaikysite tai lepinimu, bet man teko susidurti su patyčiomis dėl rūbų, todėl nenoriu, kad mano vaikams taip būtų.
AtsakytiPanaikinti