Laukiam Kūčių
Spragsi žiburiai žvakučių
Laukiame nekantriai Kūčių.
Mirkt akutėmis žvaigždužė,
Liovės baltos pūgos ūžę...
Medžiai maldą žalią ošia,
Kai mamutė stalą ruošia.
Baltas, lėkštėje, plotkelis
Angelas iš miego kelias.
Meiliai – gerumu dalijas,
Žybsi baltosios lelijos.
Stirnų pėdom puošias takas,
Jaukuma, ugnelė šnekas...
Šventas vakaras už lango
Angelo spanais aplako
Ramuma, tai – Kūčios baltos.
Gimsta Kūdikis nekaltas.
Spragsi žiburiai žvakučių
Laukiame nekantriai Kūčių
Užu lango – straksi gruodis,
Į Kalėdas kelią rodęs...
Renata Kuršytė – Lingė
Rietavas 2011
Pasveikinti būkit
Tai bent triūsė fėjos per naktį!
Sužibo baltais mezginiais
Miškai, šitaip noris prisegti
Prie palto, juk šventės ateis.
Net žvaigždės prigeso žibėję,
Nuščiuvusi vėjo šneka...
Sukluso prieš rūpestį fėjų
Kruopštumas, baltumas, tvarka!
Berželiai apsnūdę, palaukė.
Net smilgos ir tos kaspinuos
Paskendusios švenčių vis laukia
Varpeliuose – pūgos dainuos.
Kalėdinį džiaugsmą balčiausią,
Kai angelas žvelgs debesy.
Kuždėdamas tyliai į ausį, –
Pasveikinti būkit – visi!
Renata Kuršytė – Lingė
Rietavas 2011
Įkyrus svečias
Visą rytą skundžias gruodis
Mat jam, vargšui, nuolat rodos,
Kad ruduo vis atakuoja,
Pakiša nelaimei koja.
Bjaurūs kailiniai, skyklėti.
Pučia kiaurai it per rėtį.
Vos išbalina juos fėjos, –
Šast ruduo, tas niekadėjas
Išlenda staiga, nužvelgia
Paklebenęs durų velkę,
Kojom purvinom tipena
Pro pakluonę, sodą seną...
Ką gi, ką su juo daryti?
Kaip padaužą išvaryti
Aimanuoja vargšas gruodis
Visą rytą kumštį rodęs
Gal jūs žinot, ką patart,
Kad ateitų kitąkart?
Mūs ruduo, neskriaudęs gruodžio
Paieškokit gero žodžio...
Renata Kuršytė – Lingė
Rietavas 2011
Plunksnos sniego
Mirkt akim melsvom žvaigždužė,
Debesų keliais atūžęs
Vėjas žarsto plunksnas sniego
Mums į langus, nesimiega?
Baltutėlės, purios, minkštos
It senolės meiliai kimštas!
Pagalvėlis lengvo pūko
Vėjui tik – švelnumo trūko...
Mat be jo – nešildo skruostų,
Švelnumu jaukiu neglosto.
Vos prigludusios prie lango,
Srovele melsva vėl rangos.
Skaidrų stiklą numazgojęs,
Vėjas lanko pievas, gojus.
Žarsto dosniai plunksnas sniego
Tiems, kam šiąnakt nesimiega...
Renata Kuršytė – Lingė
Rietavas 2011
Greitai – Kalėdos
Laikrodis tiku taku
Greitai – Kalėdos sako.
Žvitriai rodyklės bėga,
Klusnios prieš laiko jėgą.
Nesulaikyt jo – niekam.
Einam keliu, ar miegam...
Verčiam kas rytą lapą –
Naują, baltutį, trapų.
Laukiame švenčių, sniego
Kartais net nesimiega.
Laikrodžio – tiku taku
Greitai Kalėdos sako.
Renata Kuršytė – Lingė
Rietavas 2011
Kiekvienam
Ko paprašyt Senelio dovanų?
Naujutėlaičio pliušo meškio? Ar - dėlionės?
Norėčiau - pilno maišo staigmenų...
O gal į Šiaurę tolimos kelionės?..
Kur jis gyvena pamatyt smalsu.
Kalėdų Senis mylimas, geruolis.
Mąstau tylom, mąstau net gi balsu
Užkąsdamas, - gardus mamos meduolis.
Galėčiau jo, kad būtų paprašyt
Rytais, lėkštelėj, bet oi ne, nereikia.
Mamutė kepa, tešlą užmaišyt -
Man šitą malonumą (kartais) teikia...
Tad paprašysiu Senio kiekvienam -
Kad ko labiausiai reikia, tą padėtų
Po eglute mažam ir dideliam.
Kalėdų naktį šventinę, žvaigždėtą...
Renata Kuršytė - Lingė
Rietavas 2011
Baltas Adventinis prašymas
Veikėjai :
SENELĖ, ANŪKĖLIS.
Susikaupęs sėdi vaikas prie stalo, varto senolės kalendorių. Tyliai sau panosėj, lenkdamas pirštelius, skaičiuoja likusias kalendoriaus dienas. Susimąstęs sako:
Bėga dienužėlės, net greičiau nei noris
Jau ir vėlei gruodis į duris, - bar bar.
Tirpsta senutėlės kalendoriaus storis
Greit ir vėl Kalėdos, kaip gi bus dabar?
Nematyt pusnynų, ilgos ledo žvakės
Dar nesipuikuoja ant stogų smailių.
Negi Šiaurės vėjui nieks nebus įsakęs?
Ne lietum, kad lytų snaigių daug dailių
Prikarpytų kalnus, net pernakt lai pluša,
Kad laiku suspėtų padabinti mus.
Tyli nusiminęs mano meškis pliušo
Taip... tikriausiai ilgis sniego neramus?..
Vakar senutėlė uždegė žvakelę.
Sakė, kad Adventas turi būt šviesus.
Gal parodys Šiauriui ji pas mus takelį
Ir Kalėdos baltos, su pusnynais bus?
Atsidaro durys tylutėliai įeina senelė. Nešina degtukais. Prieina prie anūko, paglosto galvą. Ir meiliai sako:
SENELĖ:
Nerimsta širdelė, nerimsta ir tau
Dar vakar, vaikeli, aš tai supratau.
Ko ilgisi, laukia akelės - sniegų.
Uždekim žvakelę, lai būna jauku.
Paima ir uždega dar vieną Advento žvakutę. Prisėda šalia ir kalba toliau;
Apšvieskime taką, lai mato Šiaurys
Kur bert purią vatą, kad lauktas svetys.
Turėk tik kantrybės, takeliai baltuos
Kalėdinis rytas snaigulėm užklos.
Vaikas pažvelgia į senelę ir sako:
ANŪKAS:
Paprašysiu Angelo aš Sargo,
Kad išbalintų takus greičiau.
Nemanau, kad bus Jam didis vargas
Eikš, geroji, pasislink arčiau.
Juk ir tu Jo paprašyti moki
Nes Adventas tai darbai geri.
Kaip temoki Tu nusišypsoki
Angelui ir žemė bus puri.
Baltutėlės pūgos siaus už lango
Ledo žvakės žiburiuos nakčia
Girdite? Kalėdos baltos žvanga
Šoka danguje skaidri delčia...
Pasigirsta skaidrus varpelių skambėjimas ir linksma Kalėdinė dainelė.
Renata Kuršytė - Lingė
Rietavas 2011
Pats laikas
Jau gruodis pasibeldė į duris.
Senolės kalendorius vis plonėja...
Kažin, Kalėdų senis ką darys?
Nebus jei sniego?.. Paprašys gal fėjos?
Ar elniai jį iš Šiaurės atgabens,
Kad rogėmis pas mus atvykt galėtų?
Išeit nenori darganos rudens.
Pats laikas... bent jau mūsų pagailėtų.
Kalėdos kokios be pūgos, sniegų?
Be elnių greitaeigių ir Senelio?
Nejau su guminukais, net baugu,
Klampos jis per balas? Širdužę gelia...
Vos pagalvojus apie tai rimtai.
Net dovanos kitokios nesinori.
Per Kalėdas, kad kur tik užmatai –
Ilsėtųs žemė po pusnynų storiu.
Renata Kuršytė - Lingė
Rietavas 2011
Keturios žvakelės
Keturios žavkelės
Gėris, rūpestėlis.
Tai - Advento kelias
Mums, link prakartėlės.
Kur Stebuklas laukia
Jeigu įsileisi.
Kas pagalbos šaukia
Gelbėsi, neteisi...
Degdamas žvakelę,
Artimą priglausi.
Rytmečiai kai kelia
Pakuždėk į ausį, -
Keturios žvakelės
Gėris, rūpestėlis
Tai - Advento kelias
Mums, link prakartėlės...
Renata Kuršytė - Lingė
Rietavas 2011
Kalėdų burtai
Pupsi ašaros lietaus,
Siuntė mintys jį žmogaus.
Tu, lietuti, nepupsėk,
Krenta snaigė - su ja skriesk.
Šventė skuba takučiu,
Eglė žybsi - kaip gražu.
Ten - aukštai, aukštai, aukštai
Šoka valsą angelai.
Tuoj žvaigždutė įsižiebs,
Kaip akutės sužibės.
Gims paskirtas mus mylėt
Ir malonėm pagailėt.
Ei, lietuti, tu neverk,
Snaigės sukasi - atleisk.
Gal pavirski leduku -
Baltonpūkėm bus smagu.
Kai žvaigždutė įsižiebs -
Tai vaivorykštėm švytės.
Suksitės drauge ratu -
Ir širdelėj bus smagu.
2011-12-25 18:48:56
Laũmele
Spragsi žiburiai žvakučių
Laukiame nekantriai Kūčių.
Mirkt akutėmis žvaigždužė,
Liovės baltos pūgos ūžę...
Medžiai maldą žalią ošia,
Kai mamutė stalą ruošia.
Baltas, lėkštėje, plotkelis
Angelas iš miego kelias.
Meiliai – gerumu dalijas,
Žybsi baltosios lelijos.
Stirnų pėdom puošias takas,
Jaukuma, ugnelė šnekas...
Šventas vakaras už lango
Angelo spanais aplako
Ramuma, tai – Kūčios baltos.
Gimsta Kūdikis nekaltas.
Spragsi žiburiai žvakučių
Laukiame nekantriai Kūčių
Užu lango – straksi gruodis,
Į Kalėdas kelią rodęs...
Renata Kuršytė – Lingė
Rietavas 2011
Pasveikinti būkit
Tai bent triūsė fėjos per naktį!
Sužibo baltais mezginiais
Miškai, šitaip noris prisegti
Prie palto, juk šventės ateis.
Net žvaigždės prigeso žibėję,
Nuščiuvusi vėjo šneka...
Sukluso prieš rūpestį fėjų
Kruopštumas, baltumas, tvarka!
Berželiai apsnūdę, palaukė.
Net smilgos ir tos kaspinuos
Paskendusios švenčių vis laukia
Varpeliuose – pūgos dainuos.
Kalėdinį džiaugsmą balčiausią,
Kai angelas žvelgs debesy.
Kuždėdamas tyliai į ausį, –
Pasveikinti būkit – visi!
Renata Kuršytė – Lingė
Rietavas 2011
Įkyrus svečias
Visą rytą skundžias gruodis
Mat jam, vargšui, nuolat rodos,
Kad ruduo vis atakuoja,
Pakiša nelaimei koja.
Bjaurūs kailiniai, skyklėti.
Pučia kiaurai it per rėtį.
Vos išbalina juos fėjos, –
Šast ruduo, tas niekadėjas
Išlenda staiga, nužvelgia
Paklebenęs durų velkę,
Kojom purvinom tipena
Pro pakluonę, sodą seną...
Ką gi, ką su juo daryti?
Kaip padaužą išvaryti
Aimanuoja vargšas gruodis
Visą rytą kumštį rodęs
Gal jūs žinot, ką patart,
Kad ateitų kitąkart?
Mūs ruduo, neskriaudęs gruodžio
Paieškokit gero žodžio...
Renata Kuršytė – Lingė
Rietavas 2011
Plunksnos sniego
Mirkt akim melsvom žvaigždužė,
Debesų keliais atūžęs
Vėjas žarsto plunksnas sniego
Mums į langus, nesimiega?
Baltutėlės, purios, minkštos
It senolės meiliai kimštas!
Pagalvėlis lengvo pūko
Vėjui tik – švelnumo trūko...
Mat be jo – nešildo skruostų,
Švelnumu jaukiu neglosto.
Vos prigludusios prie lango,
Srovele melsva vėl rangos.
Skaidrų stiklą numazgojęs,
Vėjas lanko pievas, gojus.
Žarsto dosniai plunksnas sniego
Tiems, kam šiąnakt nesimiega...
Renata Kuršytė – Lingė
Rietavas 2011
Greitai – Kalėdos
Laikrodis tiku taku
Greitai – Kalėdos sako.
Žvitriai rodyklės bėga,
Klusnios prieš laiko jėgą.
Nesulaikyt jo – niekam.
Einam keliu, ar miegam...
Verčiam kas rytą lapą –
Naują, baltutį, trapų.
Laukiame švenčių, sniego
Kartais net nesimiega.
Laikrodžio – tiku taku
Greitai Kalėdos sako.
Renata Kuršytė – Lingė
Rietavas 2011
Kiekvienam
Ko paprašyt Senelio dovanų?
Naujutėlaičio pliušo meškio? Ar - dėlionės?
Norėčiau - pilno maišo staigmenų...
O gal į Šiaurę tolimos kelionės?..
Kur jis gyvena pamatyt smalsu.
Kalėdų Senis mylimas, geruolis.
Mąstau tylom, mąstau net gi balsu
Užkąsdamas, - gardus mamos meduolis.
Galėčiau jo, kad būtų paprašyt
Rytais, lėkštelėj, bet oi ne, nereikia.
Mamutė kepa, tešlą užmaišyt -
Man šitą malonumą (kartais) teikia...
Tad paprašysiu Senio kiekvienam -
Kad ko labiausiai reikia, tą padėtų
Po eglute mažam ir dideliam.
Kalėdų naktį šventinę, žvaigždėtą...
Renata Kuršytė - Lingė
Rietavas 2011
Baltas Adventinis prašymas
Veikėjai :
SENELĖ, ANŪKĖLIS.
Susikaupęs sėdi vaikas prie stalo, varto senolės kalendorių. Tyliai sau panosėj, lenkdamas pirštelius, skaičiuoja likusias kalendoriaus dienas. Susimąstęs sako:
Bėga dienužėlės, net greičiau nei noris
Jau ir vėlei gruodis į duris, - bar bar.
Tirpsta senutėlės kalendoriaus storis
Greit ir vėl Kalėdos, kaip gi bus dabar?
Nematyt pusnynų, ilgos ledo žvakės
Dar nesipuikuoja ant stogų smailių.
Negi Šiaurės vėjui nieks nebus įsakęs?
Ne lietum, kad lytų snaigių daug dailių
Prikarpytų kalnus, net pernakt lai pluša,
Kad laiku suspėtų padabinti mus.
Tyli nusiminęs mano meškis pliušo
Taip... tikriausiai ilgis sniego neramus?..
Vakar senutėlė uždegė žvakelę.
Sakė, kad Adventas turi būt šviesus.
Gal parodys Šiauriui ji pas mus takelį
Ir Kalėdos baltos, su pusnynais bus?
Atsidaro durys tylutėliai įeina senelė. Nešina degtukais. Prieina prie anūko, paglosto galvą. Ir meiliai sako:
SENELĖ:
Nerimsta širdelė, nerimsta ir tau
Dar vakar, vaikeli, aš tai supratau.
Ko ilgisi, laukia akelės - sniegų.
Uždekim žvakelę, lai būna jauku.
Paima ir uždega dar vieną Advento žvakutę. Prisėda šalia ir kalba toliau;
Apšvieskime taką, lai mato Šiaurys
Kur bert purią vatą, kad lauktas svetys.
Turėk tik kantrybės, takeliai baltuos
Kalėdinis rytas snaigulėm užklos.
Vaikas pažvelgia į senelę ir sako:
ANŪKAS:
Paprašysiu Angelo aš Sargo,
Kad išbalintų takus greičiau.
Nemanau, kad bus Jam didis vargas
Eikš, geroji, pasislink arčiau.
Juk ir tu Jo paprašyti moki
Nes Adventas tai darbai geri.
Kaip temoki Tu nusišypsoki
Angelui ir žemė bus puri.
Baltutėlės pūgos siaus už lango
Ledo žvakės žiburiuos nakčia
Girdite? Kalėdos baltos žvanga
Šoka danguje skaidri delčia...
Pasigirsta skaidrus varpelių skambėjimas ir linksma Kalėdinė dainelė.
Renata Kuršytė - Lingė
Rietavas 2011
Pats laikas
Jau gruodis pasibeldė į duris.
Senolės kalendorius vis plonėja...
Kažin, Kalėdų senis ką darys?
Nebus jei sniego?.. Paprašys gal fėjos?
Ar elniai jį iš Šiaurės atgabens,
Kad rogėmis pas mus atvykt galėtų?
Išeit nenori darganos rudens.
Pats laikas... bent jau mūsų pagailėtų.
Kalėdos kokios be pūgos, sniegų?
Be elnių greitaeigių ir Senelio?
Nejau su guminukais, net baugu,
Klampos jis per balas? Širdužę gelia...
Vos pagalvojus apie tai rimtai.
Net dovanos kitokios nesinori.
Per Kalėdas, kad kur tik užmatai –
Ilsėtųs žemė po pusnynų storiu.
Renata Kuršytė - Lingė
Rietavas 2011
Keturios žvakelės
Keturios žavkelės
Gėris, rūpestėlis.
Tai - Advento kelias
Mums, link prakartėlės.
Kur Stebuklas laukia
Jeigu įsileisi.
Kas pagalbos šaukia
Gelbėsi, neteisi...
Degdamas žvakelę,
Artimą priglausi.
Rytmečiai kai kelia
Pakuždėk į ausį, -
Keturios žvakelės
Gėris, rūpestėlis
Tai - Advento kelias
Mums, link prakartėlės...
Renata Kuršytė - Lingė
Rietavas 2011
Kalėdų burtai
Pupsi ašaros lietaus,
Siuntė mintys jį žmogaus.
Tu, lietuti, nepupsėk,
Krenta snaigė - su ja skriesk.
Šventė skuba takučiu,
Eglė žybsi - kaip gražu.
Ten - aukštai, aukštai, aukštai
Šoka valsą angelai.
Tuoj žvaigždutė įsižiebs,
Kaip akutės sužibės.
Gims paskirtas mus mylėt
Ir malonėm pagailėt.
Ei, lietuti, tu neverk,
Snaigės sukasi - atleisk.
Gal pavirski leduku -
Baltonpūkėm bus smagu.
Kai žvaigždutė įsižiebs -
Tai vaivorykštėm švytės.
Suksitės drauge ratu -
Ir širdelėj bus smagu.
2011-12-25 18:48:56
Laũmele
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą