"Neklusnus" vaikas

Vasario 15 dieną mūsų įstaigoje vyko metodinė diena „Vaikų, turinčių elgesio sutrikimų, ugdymo aspektai“. Mokytoja metodininkė Nijolė vedė atvirą pamoką specialiųjų poreikių vaikams jungtinėje klasėje, skaitė pranešimą „Vaikų, turinčių elgesio sutrikimų, ugdymo aspektai“ rajono specialiesiems pedagogams. Diskusijos parodė, kad didžiosios mokyklos dar nėra visiškai pasiruošusios dirbti su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų. Mokytojas nepajėgus vienas paskirstyti reikiamą dėmesį visiems vaikams perpildytoje klasėje, klasės vaikai ir jų tėvai nepasiruošę priimti rūpesčių keliančio vaiko, mokyklos nėra pajėgios finansuoti mokytojų padėjėjus darbui su šiais vaikais. Tai ne tik mūsų rajono problema. Viename populiariame forume vyko diskusijos ką daryti, jei klasėje atsiranda agresyvus vaikas. Hiperaktyvaus vaiko tėvai skundžiasi, kad nesulaukia jokios pagalbos ir pakantumo. Sveikų vaikų tėvai kaltina hiperaktyvaus vaiko tėvus, kad jiems rūpi tik savo vaikas, o niekas negalvoja apie visų vaikų saugumą ir psichinę savijautą. Kas turi spręsti tokias iškylančias ir aktualias problemas? Kokia realybė? Vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų skiriamas namų mokymas. Taip jie, izoliuoti nuo visuomenės, neišmoksta gyventi joje.

Pastaruoju metu daugėja vaikų su elgesio ir emocijų sutrikimais. Tokių sutrikimų (tyrėjų duomenimis) turi 3-5 % ikimokyklinio amžiaus vaikų. Elgesio ir emocijų sutrikimų yra įvairių, tačiau labiausiai mokykloje trukdo hiperaktyvumas ir impulsyvumas. Todėl labiausiai ir noriu paliesti šį sutrikimą. Kokios elgesio sutrikimų ir hiperaktyvumo priežastys? Tokį klausimą sau kelia tėvai, išgirdę tokią vaiko diagnozę. Tėvai linkę kaltinti save ir vienas kitą, tačiau tyrimai rodo, kad tai nėra tik namų sąlygų sukelta problema, daugiau reikšmės turi biologinės priežastys. Ne visi vaikai iš nepalankių šeimų turi elgesio sutrikimų ir ne visi vaikai, turintys šį sutrikimą, yra iš tokių šeimų. Šis žinojimas turi padėti sumažinti tėvų kaltės jausmą, kuris dažnai kamuoja dėl „blogo” vaiko elgesio.
Kaip nustatyti elgesio ir emocijų sutrikimus? Būna, kad vaiko kitokį elgesį pastebi tėvai. Tačiau kol vaikas mažas, jiems sunku nuspręsti ar tai norma, ar ne. Dažniausiai tokie vaikai nuvargina tėvus nuo pat gimimo. Jie labai verksmingi, nuolat reikalaujantys dėmesio. Jie nemoka pabūti vieni, juos nuolat reikia nešioti. Vaikus vargina mitybos ir miego problemos, pilvo diegliai. Tačiau jei vaikas yra „kaip tėtis” vaikystėje , dažnai jie nemato problemos, kol nereikia vaiko leisti į darželį ar net mokyklą. Pradėjus vaikui lankyti ikimokyklinę įstaigą, kyla konfliktų dėl vaiko elgesio tarp tos grupės tėvų (vaikas skriaudžia kitus), tarp vaiko tėvų ir pedagogų (pedagogai nesusitvarko su vaiku, o tėvai kaltina pedagogus dėl nedėmesingumo ir kompetencijos trūkumo). Jei vaikas darželyje savo elgesiu dezorganizuoja visą grupę ar vėliau - klasę, dažnai priežasčių ieškoma ne savo vaike, o darželyje ar klasėje. Tik kilus konfliktams tarp tėvų ir pedagogų ar tarp grupės (klasės) vaikų tėvų, imama ieškoti pagalbos. Todėl dažnai pirmieji, kurie diagnozuoja ar įtaria elgesio ir emocijų sutrikimus, yra pedagogai. Kartais tėvams tikrai sunku suprasti, kad toks vaiko elgesys - psichologinė ir medicininė problema ir reikia specialistų pagalbos.

Hiperaktyvumo požymiai:

1. Dažnai nenustygsta, judina rankas ir kojas,nenustygsta kėdėje.
2. Neišsėdi ramiai, nors jo prašoma.
3. Lengvai išsiblaško nuo pašalinių dirgiklių.
4. Žaidžiant negali išlaukti savo eilės.
5. Skuba atsakyti į klausimą, jo net neužbaigus.
6. Sunku laikytis kitų instrukcijų, todėl neatlieka įpareigojimų.
7. Sunkiai sukaupia dėmesį ir jo neišlaiko žaidžiant ar dirbant.
8. Dažnai pereina prie kitos veiklos pirmos dar nebaigęs.
9. Nemoka tyliai žaisti.
10. Pernelyg daug kalba.
11. Dažnai kišasi į kitų vaikų žaidimus ir trukdo kitiems.
12. Dažnai atrodo, kad neklauso, kas sakoma.
13. Dažnai pameta savo žaislus, daiktus.
14. Dažnai imasi fiziškai pavojingos veiklos, neatsižvelgdamas į pasekmes.

Jei vaikui būdingi bent 8 požymiai iš čia esančių ir tai tęsiasi ilgiau nei pusmetį, reikia sunerimti, ar vaikas neturi elgesio sutrikimų. Berniukams hiperaktyvumas pasireiškia dažniau nei mergaitėms.

Elgesio ir emocijų sutrikimų priežastys.

Elgesio ir emocijų sutrikimus, hiperaktyvumo ir impulsyvumo atsiradimą sąlygoja vaisiaus smegenų pažeidimas nėštumo ar gimimo metu . Elgesio sutrikimus gali sąlygoti paveldimumas. Vaikai su elgesio sutrikimais dažniausiai turi bent vieną artimą giminaitį su šiuo sutrikimu. Temperamentingiems vaikams lengviau formuojasi dėmesio ir aktyvumo sutrikimai. Netinkamas vaiko auklėjimas, fizinis ir neefektyvus baudimas, įvairios somatinės ir neurologinės ligos skatina dėmesio ir aktyvumo sutrikimus. Jei vaikas pastoviai blogai jaučiasi, jis tampa irzlus.

Kaip padėti vaikui?

Nelaukite, kol vaikas išaugs. Ankstyva pagalba gali padėti vaikui geriau adaptuotis darželyje, mokykloje, sumažinti problemas ateityje - paauglystėje ir suaugus. Todėl jei jau nuo mažens kyla problemų ar neaiškumų dėl vaiko elgesio, siūlau pasitarti su specialistais, kurie pasakys, ar tai norma, ar jau peržengtos normos ribos. Ne laikas šalinti elgesio ir emocijų sutrikimus pradėjus lankyti mokyklą. Mokykloje vaikas susiduria su nemažais sunkumais – jam reikia mokytis skaityti, rašyti, skaičiuoti, prisitaikyti gyventi dideliame kolektyve ir dar daug kitų dalykų. Vaikas patiria nemažą stresą, o jei jam dar trukdo elgesio ir emocijų sutrikimai, jie gali dar labiau paūmėti. Todėl pagalbos reikia pradėti ieškoti vos tik pastebite , kad vaiko elgesyje yra kažkas negerai. Iki mokyklos vaikas išmoks valdyti ar bent sušvelninti savo emocijas, išmoks pykčio valdymo būdų. Taip pat ir tėveliai sužinos, kaip elgtis su vaiko emocijomis, kaip skatinti teigiamą vaiko elgesį ir išvengti pykčio protrūkių. Taip visi būsite geriau pasiruošę mokyklai.
Mūsų mokykla – darželis ,, Vyturėlis“ turi nemažą patirtį ugdant sutrikusio elgesio vaikus. Nuo 1991 metų dirbame su specialiųjų poreikių vaikais, tame tarpe ir su turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų. Įstaigoje veikia ikimokyklinė specialiojo ugdymo grupė ir dvi specialiojo ugdymo klasės. Vaikų skaičius jose ribojamas. Mes mokome vaikus tinkamo elgesio, socialinių įgūdžių, laviname pažinimo ir komunikacines kompetencijas. Emocijų ir elgesio sutrikimų turintis vaikas turi galimybę ugdytis jaukioje, jam pritaikytoje aplinkoje, mažame kolektyve. Tokiu būdu vaikas mažiau dirginamas išorinių dirgiklių ir mokosi tarpusavio santykių su kitais vaikais, kas yra labai svarbu. Iš savo darbo praktikos galiu pasakyti, kad elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiam vaikui sunku iš karto adaptuotis dideliame kolektyve.

Mokytoja Nijolė pranešimo metu mums pateikė kinų pasaką labai gerai iliustruojančią, kad kiekvieno vaiko likimas ir gyvenimas priklauso nuo jį supančių žmonių ir jų požiūrio į vaiką.

Įskilęs puodas

Viena Kinijos moteris turėjo du didelius puodus. Jie kabėjo ant pagalio galų, kurį ji nešiojo ant savo pečių. Vienas puodas buvo įskilęs, o kitas buvo nepriekaištingas ir su juo visada atnešdavo pilną vandens. Ilgos kelionės su vandeniu pabaigoje suskilęs puodas likdavo pustuštis.

Viskas tęsėsi ištisus du metus: moteris atsinešdavo namo tik pusantro puodo vandens. Aišku, sveikas puodas labai didžiavosi savo pasiekimais. O įskilęs puodas gėdijosi savo trūkumo; jis gailėjosi, kad padaro tik pusę darbo. Po tokios dviejų metų nesėkmės jis užkalbino moteriškę: „Man taip gėda, kad pakeliui namo iš manęs išsipila puse vandens.“

Senutė nusišypsojo: „Ar tu pastebėjai, kad gėlės auga tik iš vienos takelio pusės? Aš visada žinojau apie tavo trūkumą ir pasodinau gėles tavo pusėje. Ir kiekvieną dieną, pats to nežinant, tu jos laistei. Dviejų metų bėgyje aš galėjau skintis šitas nuostabias gėles ir puošti jomis stalą. Jeigu tu nebūtum toks - tai nebūtų ir šito grožio.“

Kiekvienas iš mūsų turi ypatingą trūkumą, bet šie įtrūkimai ir skylės padaro mūsų bendrą gyvenimą įdomiu ir vertingu. Jūs turite priimti žmones kokie jie yra ir jose pastebėti gerus bruožus.

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas


Kaip gyventi su sunkiu vaiku?


KAIP GYVENTI SU SUNKIU VAIKU?

Manau, kad jūsų vaiką tikrai galima pavadinti „sunkiu vaiku“. Tai reiškia, jog jis pagal eilę požymių – elgesį, sunkų prisitaikymą prie naujo maisto, emocijų intensyvumą - yra tikrai nelengvas auginti, o kartais tiesiog veda jus iš proto.

Tokie vaikai iš tiesų keičiasi su amžiumi, tačiau to pasikeitimo negali tiksliai numatyti. Tarkime, galima tik hipotetiškai numatyti, kad po kelerių metų jis taps lėtesnis, užtat jautresnis. O gali būti, kad jis visiškai prisitaikys prie aplinkos, bet kaip ir dabar, valgys tik vieną maisto produktą.

Kadangi jį stebėjo vaikų raidos specialistai, manau, jog jie yra pasakė jums kelis svarbius dalykus. Ir jums tikrai neverta ieškoti dar kitokių - gudresnių ar „stipresnių“ gydytojų, kurie stebuklingu būdu padarytų jūsų vaiką „šilkiniu“. Apskritai vertėtų atsargiai žiūrėti į galimybę aplinkos poveikiais „sutvarkyti“, „perlaužti“, „perauklėti“ sunkų vaiką.

Psichologų tyrimai, tarkime, 1956-1988 atliktas Thomas, Chess ir Birch ilgametis tyrimas parodė, jog čia dažniausiai veikia užburtas ratas. „Lengviems“ vaikams tėvai dažniausiai netaiko didelio spaudimo, o štai „sunkiuosius“ dažniau ima barti, laužyti, kovoti su jais. Tai tik sustiprina jų protesto reakcijas, o tai, savo ruožtu, dar labiau pykdo tėvus. Ratas užsidaro, o rezultatas priešingas.

Todėl tyrėjai pasiūlė vieną, jų nuomone, idėją: išmokti priimti, kad vaikas tikrai yra „sunkus“. Ir nebandyti savo poveikiais jį keisti. Ką, beje, ir pasiūlė jums vaikų raidos centre, sprendžiant dešrelių klausimą. Kaip matėte, vaikas pats po kiek laiko persisotino dešrelėmis ir jų atsisakė.

Jūs rašote, kad jūsų vaiką netgi filmavo. Ta proga patarčiau jums pažiūrėti šiuo metu populiarų „Youtube“ filmuką apie baltarusių vaiko priklausomybę nuo kompiuterio. Ten labai gerai matosi, kaip vyksta kova tarp motinos ir užsispyrusio vaiko. Manau, kad jums bus naudinga pamatyti, kaip tai atrodo iš šono. O kai pamatai situaciją iš šono, pasidaro aiškiau, ką daryti verta, o ko- ne.

Tai reiškia, jog užuot ieškoję būdų paveikti savo vaiką, jūs renkate daugiau informacijos apie tai, kas vyksta tarp jūsų ir jo. Jums gali pasirodyti tai nepraktiška: juk vaiką reikia keisti, o ne stebėti - tačiau patikėkite: kartais stebėti yra geriau, nei keisti. Kaip sakydavo žvalgybos rezidentams senuose filmuose apie šnipus: „Apsigyvenkite, apsižvalgykite, ir – jokios saviveiklos! Ramiai laukite mūsų nurodymų: mes jus rasime“.

Trečias patarimas gali pasirodyti jums veiksmingesnis. Pabandykite surasti knygą, kurią parašė gyvūnų dresuotoja Karen Pryor. Ji vadinasi „Neriaumokite ant šuns“, o išleista ji anglų kalba („Dont shoot the dog!”) ir rusų („ Не рычите на собаку”). Joje jūs rasite labai aiškius ir konkrečius nurodymus, kaip dresuojant gyvūną galima pakeisti jo elgesį.

Iš visų principų, kuriuos išvardija autorė, man asmeniškai artimesni tokie:

nepalaikykite neigiamo elgesio nei pozityviu, nei negatyviu dėmesiu;
palaikykite pozityviai tinkamą elgesį;
susiekite neigiamą elgesį su signalu, įvaldykite jį, o po to nuimkite signalą.

Visa tai aš rašau ne todėl, kad noriu perauklėti jus ar nukreipti į savo pusę - tiesiog šie būdai pasirodė efektyvesni, nei, tarkime, bausmės ( „neleidžiame žaisti kompiuteriu“), kritika, gydymas vaistais ar geru pavyzdžiu. Vaikai tiesiog yra skirtingi, ir ieškoti savo ar vaiko kalčių - pats nevaisingiausias kelias. Žinau tai ne tik iš savo klientų istorijų, bet ir iš savo, kaip tėvo, patirties.

Galima netgi pasakyti, kad su kiekvienu vaiku yra nauja tėvystė - tai tiesiog tokia mokykla, o anaiptol ne pasiekimų konkursas. Kiekvienas vaikas kažko išmoko savo tėvus, ir jūsų vaikas taip pat gali išmokyti jus kai kurių naudingų savybių (tarkime, užsispyrimo ar mokėjimo pasirūpinti savo norais).

Ar dažnai būna tokių vaikų psichologų-psichoterapeutų darbe? Taip, elgesio sutrikimai bei neurotiniai simptomai (tarkime, šlapimo nelaikymas) - pakankamai dažni ir vargu ar jie tęsiasi paauglystėje – tuomet atsiranda savų rūpesčių ir savų problemų. Beje, pastebėta, kad aktyvūs, daug pasiekiantys ir įtakingiausi pasaulio žmonės dažniausiai išauga būtent iš „sunkių“ bei „nepatogių“ vaikų - apie tai taip pat galite rasti daug medžiagos internete.

Skaitykite daugiau: http://gyvenimas.delfi.lt/./namai_ir_seima/olapinas-kaip-gyventi-su-sunkiu-vaiku.d?id=56077283#ixzz1nnOH54vp

Autorius © Jūratė Kaupienė
Naudota:
Hiperaktyvus vaikas. Teresė Ramanauskienė. Vaikų ir paauglių psichiatrė. Kretingos psichikos sveikatos centras.
http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/25523.html
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-11-05-jurga-ziugzdiene-vaikai-turintys-elgesio-ir-emociju-sutrikimu-issukis-svietimo-sistemai/4205
http://www.vtv.lt/naujienos/mokykla/hiperaktyvus-vaikas-siu-dienu-problema-ii-3.html