NAUJASIS MOKYMO SKAITYTI METODAS
Gyvename
tokiais laikais ir tokiomis sąlygomis, kad vaiką išmokyti lietuviškai
skaityti labiausiai tinka priešmokyklinis amžius — 3-5 metai. Dabar
vaikas šitam dalykui tikrai jau priaugęs.Tik nereikia jam atimti
šitokių sąlygų, bet reikia jas dar sudaryti, kad vaikas mokymosi
(skaityti) noru apsikrėstų. O šitam gali padėti paskaitymas jam vaikiškų
įdomių ir gerai suprantamų knygelių ar straipsnelių, sukeliančių vaikui
tikro džiaugsmo, žinoma, kartu reikia pabrėžti, kad išmokęs skaityti
pats galėtum pasiskaityti. Šitam dalykui gali padėti pasidžiaugimas jau
pramokusiais skaityti vaikais ir pasididžiavimas tokiais. Apskritai čia
gali daug padėti teigiamas atsiliepimas apie vaikus, kurie jau moka
skaityti. Bet daugiausia gali vaikus patraukti matymas skaitančių pačių
tėvų, nes daugiausia maži vaikai nori tokiais būti, kaip jų tėvai. Šis
mažo o polinkis (nusistatymas) taip greit nesikeičia. Jis nori būti
molas, kaip tėtis ar mama. Šitą įstatymą gali nuvilti tik netaktiškas ir
perstiprus tėvų reikalavimas, prašokąs vaikų pajėgumą. Taigi mažą vaiką
reikia greičiau pagirti už gebėjimą, negu griebtis barimo ar peikimo už
negebėjimą. Taip pat netinka ir vaiko liaupsinimas. Tinka saikingas
mokėjimo pripažinimas.
Amerikiečiai šiuo metu siūlosi skaitymo mokymą pradėti 10-12 amžiaus
mėnesių. Tai būtų atspara prieš europiečius ir kitas tautas, kurias šiuo
atveju nori palikti užpakaly, nes jos iki šio meto prieš amerikiečius
pirmavo. Bet yra klausimas, ar šis būdas tikrai bus sėkmingas, nes
lopšinis kūdikis dar dažnai nemokės ištarti net atitinkamo garso (žr.
Ladies Home Journal, May 1965). Bet kitas reikalas su 3 metų vaiku,
kuris dažnai pareiškia norą ir parodo gebėjimą skaitymo mokymuisi ir šį
veiksmą nesunkiai nugali, jei tik turi gebančius pagalbininkus. Mano
asmeniška praktika parodė, kad dirbant su 3-4 metų vaiku po 10-15 min.
kasdien galima puikiai išmokyti skaityti per porą mėnesių, o sunkiausiu
atveju per pusę metų (tai patvirtina mano paties dukra Ritelė, žr.
Darbininkas, 1965 III.3; Clevelande — čyvų vaikai, gi Vokietijoj trijų
metų Tomukas Bremerhafene stebino vokiečių žurnalistus savo sugebėjimais
skaityti laikraščius). Kiti juos linkę vadinti "talentingais vaikais",
bet aš palaikyčiau tik apdairiais jų tėvus, nes jie, užuot apkrovę savo
vaikus šautuvais ir kitais niekingais žaislais, kurie tik gadina vaiką,
parūpina jiems kuriamosios medžiagos ir tokio pat kuriamojo darbo.
Skaitymo mokymo metodu tenka laikyti mokomosios medžiagos perteikimo
tvarką ir būdą. Skaitymo procese paprastai vaikams sunkiausia pagriebti
garsų liejimasis — jų jungimasis į skiemenis. Praktinį darbą atlieką
mokytojai puikiai žino, kad pasitaiko vaikų, kurie garsų liejimo (į
skiemenis ir žodžius) nepagauna net trejetą metų, dirbant kasdien po 3-4
vai. Atsidūręs šitokiose sąlygose vaikas praranda bet kokį interesą
apskritai mokslui ir net bijo apie jį pagalvoti. Nors jie atskiras
raides - garsus moka puikiausiai, bet sugriebti paties skaitymo proceso
tai jiems nepadeda. Šitas iracionalus veiksmas nėra taip lengvai
pagaunamas. Jam suvokti reikalinga tam tikra intuicija, kurią ne
kiekvienas vaikas greit apreiškia. Taigi, nuo Ko-menskio laikų pedagogai
daug sielojasi, bet toliau raidžių pavaizdavimo garsų - raidžių mokymo
metode dar nenuėjo. M. Montessori raidžių mokymą kiek pakonkretino — tai
ir visa, bet garsų - raidžių skaitymo mokymo metode beveik nepažengta.
Tiesa, amerikiečiai, vartodami nefonetinę anglų rašybą, priėmė John
Russell Webbo "ištisų žodžių metodą". Bet šis metodas ir dabartiniu metu
turi apsčiai nepasitenkinimo dėl to, kad esama net studentų, negebančių
paskaityti aptiktų žodžių (Rudolf Flesch, Why Johnny Can't Read).
Norėdamas tiek vienų, tiek kitų trūkumų išvengti, aš pateikiau skiemenų
metodu "Elementorių Ė kuris nuo garsų - raidžių elementorių aiškiai
skiriasi. Pradžioj imamas balsis, kuris gali būti ir skiemeniu. Tokiu
pirmuoju balsiu -skiemeniu paimtas Ė (mat, jis tinka didesniam kiekiui
skiemenų ir žodžių pradiniam skaitymui). Prie balsio prijungiamas
priebalsis, ir jis (skiemuo) bandomas skaityti vienu atveju, kad vaikas
būtų įgalintas skaityti skiemenimis, kas skaitymo taisyklingumui
visiškai neprieštarauja, nekliudo, čia vaikas neturi progos giedoti ar
mykti, kas dažnai pasitaiko mokant garsų - raidžių metodu, nuo ko juos
tenka ilgai atgrasinti. O šitai jau aiški yda, su kuria mokytojas turi
ilgai vargti, kol atveda mokinius į tiesų kelią.
Mūsų kalboje yra 8 balsės (neskaitant nosinių), kurios gali būti imamos
skiemenimis. Jas paduodu tokioj eilėj, kokia jos duotos elementoriuj: Ė,
A, O, U, I, E, Y, ū. Jos duotos, kaip ir visos kitos, tik didžiosiomis
(pradžioje vaikams tik tokios labiausiai tinka tiek skaitymui, tiek
rašymui), nes jos yra paprasčiausios — turi nesudėtingas formas. Jų 78
puslapiai duoti tik dviraidžiais skiemenimis, kad vaikai pilnai įgustų
lengvai skaityti. Be to, visi šie dviraidžiai skiemens prasideda
priebalse ir baigiasi balse, nes arti 90 proc. mūsų kalbos žodžių taip
sudaryti. Pradedančiam skaityti vaikui toki skiemens ir žodžiai lengviau
paskaitomi, negu prasideda balse. Praktika su mažaisiais skaitytojais
tai aiškiai patvirtino. Be to, vaikai, kurį laiką matydami ir skaitydami
skiemenis, užsibaigiančius ta pačia balse, išmoksta tuos skiemenis bent
iš dalies ir atpažinti. O čia nėra skiemenį sunkiau įsidėmėti, kaip
atskirą raidę, nes praktika net su mažamečiais šitai pilnai patvirtino.
Vaikas, čia pat matydamas skiemenį užsibaigiantį ta pačia raide, jau
automatiškai linkęs kitą skiemenį skaityti panašiai, kaip ankstyvesnis
buvo skaitytas. Čia ir glūdi pačio pasisekimo skaityme paslaptis.
Kai norima padėti vaikui, kurs ilgai nepagauna garsų liejimo paslapties,
galima pasinaudoti šitokia analize, ypač tuo atveju, kai duoti keli
skiemens su užsibaigiančia ta pačia balse (RO DO TO), šiuos skiemenis,
vaikui matant ir jam pritariant, aiškiai perskaitau. Dabar aš skaitysiu
garsus, o tu skaityk parašytus žodelius (skiemenis) :
R, O - RO
D, O - DO
T, O — TO (32 psl.).
Panašia analize galima pasinaudoti ir skaitant kitą puslapį (34):
— Kokia raidė kiekvieno žodelio gale? (O)
— Kuo baigiasi MO? (O)
— Kuo baigiasi LO? (O)
— Kuo baigiasi VO? (O)
— Kuo baigiasi SO? (O)
— Tai kaip reikia iš karto skaityti M ir O (MO).
— Kaip reikia iš karto skaityti L ir O? (LO).
— Kaip reikia iš karto skaityti V ir O? (VO).
— Kaip reikia iš karto skaityti S ir O? (SO).
Šitokios analizės reikia labai retiems vaikams, bet ir retais atvejais
reikia vaikui pagelbėti iš keblios padėties išeiti, nes tokiais atvejais
vaikas jaučiasi tikrai bejėgis, o tai gali apspręsti net jo ateitį. Aš
žinau mokytoją, kurs per trejetą metų nepajėgė vaikui išaiškinti garsų
liejimo paslapties, o išėjęs į gyvenimą šis vaikas buvo sumanus
ūkininkas.
Paskui prieinama paskutinio etapo skaitant dviraidžius skiemenis — tai
skiemens, prasideda balse ir užsibaigia priebalse. Bet čia jau pakanka
būti dėmesingu, ir vaikai lengvai šią naujovę nugali. Taip pat nesunkiai
nugali triraidžius skiemenis, kai jis viduryje turi balsį, žodžiai su 3
ir net 4 greta stovinčiais priebalsiais atidėtini į poelementorinę
knygą, nes jie reikalauja aiškaus įgudimo skaitymo procese.
Perėjimas nuo didžiųjų raidžių prie mažųjų taip pat sunkumų nesukelia.
Tik pakanka bent poros straipsnelių didžiosiomis ir tų pačių
straipsnelių mažosiomis, kai vaikai tuojau įpranta į mažąsias,
teisingiau sakant, į nuolat vartojamus tekstus.
Nėra paslaptis, kad dalyką norint įvertinti, reikia jį gerai pažinti.
Manąjį "Elementorių Ė" vertinant šito daugeliui trūko (išskyrus V.
čižiūną — Darbininke ir Pr. Karalių — Dirvoj), nes nė vienas negebėjo
iškelti jokio esminio dalyko, o tenkinosi trečiaeiliais priekaištais.
Juk nė vienas iš jų neįžiūrėjo, kad čia visiškai naujas metodas, galįs
vaikams žymiai palengvinti skaitymo mokymosi darbą, kuris šiems laikams
taip yra būtinas. Aš stačiai stebiuosi recenzentų neįžvalgumu, kurie net
Aidų skiltyse gauna vietos. Bet redaktorių, matyt, pasitikėta buvusiais
autoritetais.
Šis metodas tai vidurio kelias tarp europinio ir amerikinio metodo (tarp
fonetinio ir ištisų žodžių metodo). Jis mūsų kalbai ypatingai tinka,
nes mes ne tik įpratę rašto darbus skirstyti skiemenimis (keliant į
naują eilutę), bet net šnekamoje kalboje, ypač norėdami pabrėžti kurį
nors žodį ar skiemenį. Tad šitai tinka ir skaitymo pradžioje, kai vaikas
stengiasi kiekvieną žodį tarti tikrai aiškiai. O pagaliau šitai kalbos
nesugadina, nes vaikas skiemenuoja tik labai trumpą laiką, kol jis pats
jaučia to skiemenavimo reikalą, o vėliau nuo jo mielai atsipalaiduoja.
Aš pats esu linkęs manyti, kad po kurio laiko tik šis metodas įsivyraus,
kai mokytojai bus įtikinti pačių vaikų, kurie tuo metodu turės progos
pabandyti mokytis, kad mūsų kalbai pats tinkamiausias — jos dvasią
geriausiai atatinkąs. Tegu būsimųjų lietuviškų kartų vaikai skaitymo
mokymosi atžvilgiu būna laimingesni, te šios rūšies technika jiems esti
žymiai lengvesnė ir tekenčia jie mažesnes nuoskaudas nuo netinkamo
mokymo formų.
Parašė Ignas Malėnas
Šaltinis: http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&view=article&id=5226:mi&catid=318:2-vasaris&Itemid=364
