"Aš per daug myliu savo vaikus, kad juos lepinčiau" - pasakė viena veikli moteris. Ar yra jos žodžiuose tiesos? Taip. Deja, bet mamos lepindamos savo atžalas, daro savo vaikams meškos paslaugą. Vaikai, vaikystėje pripratę viską gauti, to tikėsis ir užaugę. O ar vuisada jo gyvenimo kelyje pasitaikys paslaugūs žmonės? Koks stresas lydės vaiką ateityje, jei jis pripratęs gauti viską lengvai. Mylintys tėvai turėtų nuo pat mažens mokyti vaiką savarankiškumo, kad ateityje vaikas būtų kuo mažiau priklausomas nuo aplinkinių. Mažas vaikas, susidurdamas su sunkumais, išmoksta juos nugalėti. O kaip išmoks vaikas nugalėti, jei jam nurenkami visi akmenėliai nuo tako?
Savarankiškumas – tai vienas iš puikiausių dalykų, ką gali suteikti vaikui tėvai. Vaikui labai sunku pačiam išmąstyti, kaip „išlaviruoti“ šaukštą, kad sriuba patektų į burnytę, kokiu kampu pakreipti rankytę pasmeigiant kąsniuką, ką pirma užsidėti – batukus ar kelnes. Tai vaikui yra didelis darbas, kuriam „įveikti“ jis naudoja visą savo intelektą, koordinaciją ir kantrybę. Leiskite vaikui būti savarankiškam tiek, kiek leidžia jo amžius – padėkite, bet nedarykite visko už jį. Savarankiškumo formavimas - viena prasmingiausių vaiko iki 3 metų ugdomųjų veiklų. Nuo 1 metų vaiko motorika jau yra tiek išsivysčius, kad jis gali laikyti šaukštą, vadinasi, ir pavalgyti. Kiek tas pavyks tvarkingai – kitas klausimas, bet nuo kažko juk reikia pradėti, ar ne? To paties amžiaus vaikas jau gali pratintis laikyti puoduką abiem rankomis ir gerti iš jo. Taip pat nusiplauti rankeles, nusirengti prieš miegelį (jei tėtis ar mama atsagsto sageles) ir tvarkingai susidėti rūbelius, pabandyti apsivilkti marškinėlius, kojinaites, susitvarkyti savo žaidimo vietą. Galioja principas: jeigu nori, kad vaikas kažką darytų, turi daryti tą ir pats. Tvarkykitės kartu („aš įdedu vieną žaislą į dėžę, tu – kitą“), bet nedarykite visko už vaiką. Leiskite jam padėti ruošos darbuose: nurinkti indus nuo stalo, sukišti atrinktus skalbinius į skalbimo mašiną, nueiti ir kažką atnešti iš kito kambario. Sudarykite sąlygas vaikui būti savarankišku, kiek leidžia jo amžius ir išgyventi džiaugsmą, kuris apima vaiką, kai jam pirmą kartą pavyksta kažką padaryti pačiam.
Mažas , bet labai svarbus patarimas tėvams: nedarykite už vaiką to, ką jis pats gali atlikti. Mokant bet kokių dalykų, pagalbą palaipsniui reikia mažinti iki visiško savarankiškumo. Kad mama netaptų savo vaiko tarnaite. Kaip pasakojo viena mama, namuose rengianti penkiametį sūnų. Klausia mama vaiko:
- Sūneli, o kas tave rengia darželyje?
- Aš pats, mamyte.- atsako sūnus. "
Vadinasi vaikas gali viską pats, bet jam patogiau, kad už jį tai atlieka mama.
Dažnai tėvai nežino ką ir kada jų vaikas turi mokėti atlikti pats. Įdedu tipinius savitarnos įgūdžių raidos etapus ir požymius. Į vaiko raidą nereikėtų žiūrėti labai griežtai - smarkesnio temperamento vaikas gali įsisavinti gebėjimus greičiau, nei lėtesnio temperamento. Svarbiausia, išmokius vieną ar kitą gebėjimą, jį įtvirtinti.
Savitarnos įgūdžiai:
Dveji metai
- Nusivelka paprastus nesusegamus drabužius
- Nujaučia ir beveik visada praneša, kad nori į tualetą
- Plaunasi rankas, pagalbos gali prireikti gerai išmuilinti
- Valgo šaukštu, retai prapila pro šalį
- Geria iš vaikiško puodelio
Dveji metai ir šeši mėnesiai
- Apsivelka drabužį ilgomis rankovėmis, jei yra susegimas, prašo pagalbos
- Padedamas nusišluosto rankas
- Padedamas naudojasi tualetu, dieną prašosi į tualetą
Treji metai
- Valgo beveik nelaistydamas maisto
- Naudoja servetėlę, iššluosto, ką praliejęs
- Įsipila iš nedidelio ąsotėlio
- Pats valgo
- Be pagalbos atsigeria iš vandens fontanėlio ar krano
- Apsivelka megztinį per galvą
- Atsisega ir susisega dideles priekines sagas
- Pats apsiauna batus
- Pats naudojasi tualetu
- Po tualeto pats bando nusišluostyti
- Neprižiūrimas nusiplauna rankas
- Nuleidžia klozete vandenį
- Atsuka ir užsuka čiaupą
- Žino, iš kurio čiaupo bėga šaltas, o iš kurio karštas vanduo
Ketveri metai
- Nusivelka megztinį per galvą
- Neprižiūrimas apsirengia
- Bando susivarstyti batų raištelius
- Viską tualete susitvarko pats
- Prižiūrimas išsivalo dantis
- Kai reikia, išsipučia nosį
Penkeri - šešeri metai
- Susivarsto batų raištelius
- Visiškai savarankiškai rengiais
- Kosėdamas ar čiaudėdamas prisidengia burną
- Pats išsivalo dantis
"Paprastai, kai ateina laikas leisti sūnų ar dukrą į darželį, tėvai susizgrimba, kad vaikas nemoka pats nei apsirengti, nei nusirengti. Jei žvelgtume į raidos ypatumus, tai trimetis jau turėtų gebėti ar bent bandyti pats mautis kojines, autis batukus, apsimauti kelnaites ir bandyti rengtis palaidinę. Ketverių – jau gebėti apsirengti ir nusirengti megztinį, apsimauti kelnes, susegti ir atsegti didesnes sagas, prižiūrint suaugusiajam bandyti pats viską apsirengti ir nusirengti.
Suaugusiajam visada rodosi, kad bus paprasčiau ir greičiau, jei jis viską padarys už vaiką. Ypač tai aktualu rytais, kai visi skuba, mamos ar tėčio dėmesys nukreiptas į kitas užduotis. Taigi. Visų pirma, mokant vaiką savarankiškai rengtis, nereikėtų jo skubinti. Arba nemokyti tada, kai skubama. Mažiems prištukams reikia įgudimo.
Dar vienas dalykas, kuo gali padėti mama – tai iš anksto apgalvoti vaiko garderobą. Prieš pirkdami drabužėlius, pagalvokite, ar vaikas kasdien pats galės apsirengti įmantriai surauktą ir aptemptą palaidinę arba megztinį su daugybe mažų sagučių? Greičiausiai, ne... Todėl kasdienai geriau rinktis paprastesnę ir laisvesnę aprangą bei apavą.
Žinoma, pats savaime vaikas to išmokti negali. Reikia jam padėti. Vaikui reikia rodyti, kuo skiriasi išvirkščia pusė nuo gerosios, kaip atskirti priekį nuo nugarinės dalies. Kad rengimasis netaptų kasdiene katorga, įveskite žaidimo elementų. Sukurkite dainelę ar eilėraštuką apie kairę ir dešinę koją, apie palaidinės priekį, išvirkščią pusę ir pan. Mūsų dvimetei didelį įmpulsą davė knygelė, kurioje nupiešta, kaip mažas vaikutis ieško, kur reikia mauti kojinę – jis iš pradžių ją užsideda sau ant nosies, paskui bando uždėti mylimam meškučiui ant galvos, tada mūsų mažoji smalsuolė pradeda jį mokyti rodydama, kur iš tiesų reikia mauti kojinytes. Beje, dėl kojinių problemų tikrai gali kilti. Pastebėta, kad trimetis lengvai gali suaugusiajam padėti apmauti kojinę, o sau pačiam tai padaryti nepavyksta. Visų pirma, derėtų įsitikinti, ar jo kojinytės nėra pernelyg siauros. Galbūt nupirkę vienu dydžiu didesnes, palengvinsite šį sudėtingą rengimosi etapą? Taip pat visada galite rengtis kartu: šalia sudėkite savo ir vaiko drabužėlius ir kartu renkitės, aptardami, kaip tai padaryti teisingai. Galite bendradarbiauti, sakydami vaikui: „Tu apsivilk megztinį, o aš susegsiu“. Kai vaikutis jau pakankamai įgudęs, galite surengti „varžybas“ – kas greičiau apsirengs.
Jei norite išmokyti apsimauti kelnes, taip pat atkreipkite dėmesį, kokios jos yra: kad vaikui būtų patogu į jas įlįsti (tarkim, su džinsais gali būti sudėtingiau, nes audinys nepasalankus), geriau jei jos būtų su guma, o ne su sudėtingomis mažomis sagutėmis ar kitokiais užsegimais. Batai su raišteliais taip pat mažųjų savarankiškumui ugdyti nėra patys tinkamiausi. Iš pradžių parodykite, kaip dedam kojytę, kad batukų priekiai turi draugauti, o ne į skirtingas puses žiūrėti. Kaip atlaisvinti dirželius arba pataisyti liežuvėlį.
Bet kuriuo atveju, jei vaiko apranga bus šiek tiek laisvesnė, jam tikrai bus gerokai lengviau išmokti apsirengti. Mokymuisi užsegti sagas bei įvairius raištelius galima panaudoti ir minkštus vaikų žaisliukus ar kitus namų daiktus. Prisiūkite ant jų sagų, kilpelių, raištelių. Tarkim, kiškio ausytės sagutėmis gali būti prisegamos prie galvytės ar prie pečių, o naktinės užuolaidos per vidurį viena su kita gali būti sulipinamos lipnia juostele.
Dar vienas dalykas – vaikučio skonio ir stiliaus paisymas. Nuo dvejų iki penkerių metų vyksta ypač svarbus asmenybės formavimosi, mąstymo ir elgesnos formų įsitvirtinimo, savojo „aš“ kūrimosi etapas, todėl labai svarbu vaiko nesuvaržyti ten, kur nereikia. Jei vaikas nori pats rinktis, ką rengtis, leiskite spręsti pačiam, net jeigu jums išsirinktas derinys neatrodo skoningas. Žinoma, prižiūrėti, kad apranga atitiktų sezoną, vis dėlto būtų verta. Pamenu, viena mano pažįstama gudriai išsprendė konfliktą, kai vidury žiemos jos dvimetė sugalvojo apsipirkti važiuoti su maudymosi kostiumėliu – jai buvo pasiūlyta tą kostiumėlį apsirengti ant palaidinės ir pėdkelnių, taip visi liko patenkinti.
Sėkmės savarankiškumo žaidimuose!
Parengė Jurga Lūžaitė"
Paimta iš Bernardinai.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą