2011 m. kovo 31 d., ketvirtadienis

Žaidimai pažinimo procesų lavinimui

Kolegėms įkeliu pranešimą, skaitytą metodinės dienos m-d "Vyturėlis" metu 2011-03-30. Jame naudota informacija skelbta anksčiau ("25 žaidimai atminčiai lavinti" ir "Dėmesio lavinimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje". Šie straipsniai buvo skelbti sausio mėnesį ir sunkiai berandami.




O štai čia priešmokyklinio ugdymo pedagogės Loritos Kaminskienės pranešimas


2011 m. kovo 26 d., šeštadienis

Gandras

Radau labai gražią pasaką, kurią nutariau pasiūlyti savo vaikams. Tuo pačiu siūlau ir jums. Taip pat perkeliu čia visą medžiagą apie gandrą.


Čia galima tiesiogiai stebėti gandrų gyvenimą:

Tiesioginė transliacija


5 GANDRAI
View more presentations or Upload your own.

MĮSLĖS

Varlių karalius
Po raistą, po pievą
Išdidus vaikštinėja,
Raudonu kardu švytruoja. (gandras)

Laibakojis, raudonkojis po pelkes klampinėja.( Gandras)

Gandrai atskrido

Kas čia daros, kas čia daros --
Baikščiai stebisi gandrai --
Balta balta mūsų dvaruos!
Bet ant lizdo išdidžiai

Stovi, apžvelgia palaukę --
Ak, balandi, tu balandi,
Vien tik vėjas piktas kaukia
Ir ledus šaltus galandi,

Pažaliuok greičiau, mielasis,
Balos išdabins laukus
Ir varlių varlyčių rasis --
Bus gyvenimas puikus.

2013-04-02 07:49:13
giedrex26
 ŽaliaŽolė.lt

Gandro meškerė

Stovi gandras
Viena koja
Ir varlytę
Meškerioja...
Kraipo galvą.
Snapą suka:
Sužvejosiu
Aš varliuką!..
Ga!..
Be meškerės
Ilgos -
Lyg katytės
Uodegos.
Ga! Štai snapas-
Ilgas plonas...
Aš – varlyčių
Kapitonas.
Krust varliukas
Po lapu.
Gandras sukas,
Čiupt snapu.
Snapą jis aukštai
Iškėlė:
Ga!.. Matai,
Kur meškerėlė!

/A. Matutis/

Č.Navakauskas
GANDRAS

Tai bent dyvai-pats karalius
Renčia sau namus!
Žagarų, šiaudų ir meldų
Prikemša kampus.

Onutė Dovidavičiūtė-Pučenia
Gandrų batutos

Atbunda varlytės
Ir kvarkia: “Gerai !
Galiausiai sulaukėm-
Atšyla orai.
Tuoj kūdroje sesės
Orkestrą suburs.
Mes vienos temokam
Taip meistriškai kurkt.“

Išgirdę šią žinią,
Kalena gandrai:
Galiausiai sulaukėm –
Atšyla orai.
Varlėms diriguoti
Mes trokštam visi.
Tarytum batutos.
Snapai ištiesti.

Kurkuoja varlytės,
Klegena gandrai.
Galiausiai sulaukėm-
Atšyla orai.

GANDRAI

Gandrai...
Atskris gandreliai,
Skardens ga ga ga.
Pritars linksmi upeliai,
Ir vasara marga.

Nutūps balti gandreliai
Ant medžių didelių.
Iš baimės tirps širdelės
Varliukų ir varlių.


Skaičiuoklė

Garnys vaikščiojo balytėj
Ir pamatė jis varlytę.
Kas tą varlę man sugaus,
Tas ir bus garnys.


Gandras
View more presentations or Upload your own.


Ir pabaigai nuotaikingi filmukai apie gandrus:

"Gandras ir žvirblis pasakoja iš kur atsiranda vaikai".




"Tiu tiu tiu"





"Sunkus gandro darbas"





2011 m. kovo 16 d., trečiadienis

Pavasaris

Artėja nuostabiausias metų laikas, kai bunda gamta ir vaikai turi galimybę tai pamatyti ir suvokti. Geriausia tai atlikti tiesiogiai stebint gamtos atbudimą natūralioje aplinkoje. Tačiau mokyti vaikus prisiminti, ką matė, ką patyrė ir visa tai papasakoti galima ir kitais būdais.

Zita Gaižauskaitė

KOVAS

Baugščiai žvalgos ilgakakliai
Nuo stogų žali varvekliai.
Jau pravirkt ne vienas bando.
Ko jie šįryt išsigando?
Per laukus žygiuoja kovas,
Išdidus. Tarytum povas,
Rankoje telegrama:
Jau pasibaigė žiema!

D. Teišerskytė

VARVEKLIS

Gyveno varveklis kieme ant tvoros,
Nemėgo varveklis saulutės geros.

Pamatęs saulutę už medžio rytais,
Oi, verkė varveklis lašeliais karštais!

Iš pykčio liesėjo varveklis rūstus –
Galvojo per dieną, per naktį – kas bus?

Pavasario linksmo šiltajam krašte
Pavirto varveklis linksma balute!

Vytė Nemunėlis

KOVAS

Visus kampus aš išvalau,
Sniegus, ledus nušluoju...
Su Kovo vežimu, brolau,
Pavasaris važiuoja.


J. Nekrošius

SAULĖ

Šviečia ir šildo
saulė geroji.
Žemė jau bunda,
Dirvos garuoja.
Saulė prikėlė
Medį ir gėlę,
Ir dainorėlį
Vyt vyturėlį.
Skamba upeliai-
Saulės varpeliai

P. Širvys

KAČIUKAI

Prie upelio šaltinėlio
Prisiskyniau katinėlių.
O kad jie gyventų sočiai,
Aš juos pamerkiau ąsoty


M. Vainilaitis

Dun dun dun!-
Dundulis dunda.
Girios bunda.
Sodai bunda.
Bunda paukščio dainužėlė,
Bunda sliekas, boružėlė.
Bunda meškis medlaižys,
Bunda kurmis ir ežys.

Vytė Nemunėlis

PAVASARIO PUOTA

Svyravo žiedelis,
Lingavo nuo vėjo,
Ant baltojo žiedo
Bitutė dūzgėjo.

Skrajojo, uliojo
Bitutė ratuota -
Vyšnia jai iškėlė
Pavasario puotą.

Nuo žiedo ant žiedo
Pavargus ji lipo –
Medum ir dulkelėm
Kojytės aplipo.

Galva net apsvaigo
Nuo kylančio kvapo.
Bitele, viešnele,
Sustok čia ant lapo…

Pakėlė bitutė
Sparnus ir nuskrido,
O vyšnių sodely
Lakštutė pragydo.


Kur sėjėjai?

Čyru vyru, čyru vyru-
Čyru vyru, čyru vyru-
Džiūsta dirvos, laukia vyrų.
Jau žygiuoja pulkas vyrų.
Kur artojai, kur sėjėjai?
Į dirvas grūdai pažyra,
Metas jau pradėti sėją...
Vieversėliai vyrus giria.

PAVASARIO ŠIRDELĖ

Tuk tuk tuk -
Giliau kamputy sodo.
Tuk tuk tuk -
Iš po nakties apsiausto juodo.
Kas gi taip linksmai tuksent galėtų
Net ir čia -
Iš paliktų sniege kiškučio pėdų?
Tuk tuk tuk -
Virš Nemunėlio šalto,
Taip aukštai aukštai -
Ant saulės kelto!
- Na, nejaugi, jūs įspėt negalit?
Aš čia! Aš!
Pavasario širdelė!

/Dalia Kudžmaitė/

PIRŠTUKINIAI ŽAIDIMAI

Strypu strypu, krypu krypu (išskečiam ir suglaudžiam rankos pirštus)
Gervės pelkėj šokį trypia (vienos rankos smiliumi edam į kitos rankos tarpupirščius)
Kelia koją, antrą koją ( kilnojam pakaitom sulenktus smilių ir didįjį pirštus)
Pilką liemenį kinkuoja ( žąselė – nulenktus žemyn riešus sukinėjame į šonus)

Mes pempiukai nedidukai - paukšteliai lesa
Mums prasikalė kuodukai. - gaidelis
Dar sparneliai netvirti, - paukščiai skrenda
Neik prie mūsų per arti. - smiliai ištiesti pirmyn, kiti pirštai sulenkti

GREITAKALBĖS

Čia čirena vyturėliai,
Čyru vyru čyruonėliai
Čia ir čia, Čia ir čia,
Kur Šalčia ir Apačia. ( A. Matutis)

Ku kū! Ku kū! Ku kū! Ku kū kukt!
Ku kū! Ku kū! Ku kū kukt!
Tarp kieliukų, Kam kukuot,
Kikiliukų… Kam lizdą sukt. ( A. Matutis)

Gervė gyrūnė gyrėsi gerą girą gėrusi.
Skrido starkius pro gubas, pro tarpgūbrį.

Šešios žąsys su šešiais žąsyčiais.

MĮSLĖS


Yra tokie namai. Tose namuose dvylika langų. Ant tų langų po keturis stiklus.
Ant tų stiklų po septynias paukštes. (Metai, 12 mėn. 4 savaitės, 7 dienos)

Šneka, barasi, vaitoja,
Bėga, skuba, nesustoja,-
O vis toj pačioj vietoj (upelis)

Čyrukas vyrukas ore verkia (vyturėlis)

Koks medis auga šaknimis į viršų? (varveklis)
Kas lekia be sparnų? (debesys).

PATARLĖS

Pavasario laikas – dirba senas ir vaikas.

Viena kregždė dar ne pavasaris.


UŽDUOTYS

Pavasario garsai:

Išgirdus ku-kū –plasnoti rankytėm (gegutė), išgirdus kle-kle - aukšta kelti kojas (gandras).

Skaičiuotės

Bėgo pempė upeliuku,
Nešės šieno glėbeliuką.
Tą šienelį pasidės,
Mažus vaikus išperės.

Vienas - keli

Vyturys - vyturiai
Pempė - pempės
Gandras - gandrai
Gervė - gervės
Vanagas - vanagai
Kregždė - kregždės
Varnėnas - varnėnai
Kielė - kielės
Pavasaris - pavasariai
Žibutė - žibutės
Inkilas - inkilai
Snieguolė - snieguolės
Šalpusnis - šalpusniai
Puriena - purienos
Upelis - upeliai
Saulutė - saulutės

KAS?

Kas čirena?
Kas pražysta?
Kas tirpsta?
Kas sprogsta?
Kas kalena snapu?
Kas kukuoja?
Kas neša šapelius?
Kas kvaksi?
Kas parskrenda iš šiltų kraštų?

PAVADINK ŠVELNIAI

Varlė – varlytė,
Snieguolė - snieguolytė,
Pavasaris – pavasarėlis,
Varveklis – vervekliukas,
Bala – balutė,
Žirginiai – žirginėliai,
Paukščiai- paukščiukai,
Saulė – saulutė,
Skruzdėlė – skruzdėlytė.

NAUJI ŽODŽIAI

Ledonešis, šalpusnis,

PASAKOS

G. Isokas

ŽEMĖS APDARAS

Žemė, kaip ir žmogus, keičia savo rūbą. Anksti pavasarį ji būna mėlyna nuo žibuoklių, vėliau jas pakeičia rausvi rūtenių krūmeliai, gegužės mėnesį pakalnes ir atšlaites geltonon paklodėn įsupa pienės, vėliai lipikai. O po kelių savaičių žemė jau nešioja baltą suknią, kurią jai kmynai dovanoja. Iki rudens ji dar kelis kartus mainys savo nunešiotą rūbą nauju.

V. Račkaitis

KĄ ŠNEKA LAŠAI

Vis kaitresni, vis skvarbesni spinduliai tirpdo sniegą. Krinta, kapsi sniegtirpio lašai. Paklausykime tos jų kalbos:

- Aš pažadinsiu daigą.
- Aš pagirdysiu vieversį.
- Aš nuprausiu žibuoklę.
- Aš čiurlensiu upokšny.
- Aš miglosiu migloj.
- Aš sužibėsiu rasa.

S. Kozlovas

IŠPRAUSTI PAUKŠČIAI (5-mečiams)

Ežiukas be galo mėgo pirmąsias šiltas pavasario dienas! Jau nė vieno lopinėlio sniego neliko miške, danguje naktimis bildėjo griaustinis ir iki pat ryto pliaupė lietus.
„Miškas prausiasi!- galvojo ežiukas. Prausiasi eglės, kelmokšniai, palaukės. O paukščiai dabar grįžta iš šiltų kraštų, ir jiems plunksneles taip pat lietus skalbia!“
Rytais jis išeidavo į priebutėlį ir laukdavo švarių, išpraustų paukščių.
- Dar neparskrido!- sakydavo voveraitė.
- Ka-r-r! Jie var-r-rgsta kelyje!- karkė varna.
O ežiukas traukė į save orą ir kalbėjo:
- Vis tiek jau kvepia išpraustais paukščiais.
Ir tada genys pačioje pušies viršūnėje įnikdavo valyti savo plunksnas.
„Aš taip pat turiu būti švarus!- galvojo jis.- O jie parskris ir paklaus: „Kodėl tu toks murzinas, geny?“
Zuikis tupėjo po krūmu ir plovėsi ausis.
- Pasiimk eglės kankorėžį!- šūktelėjo jam ežiukas.- Su eglės kankorėžiu švariau nusiprausi.
- O kuo jūs patartumėte man ragus valyti? – išėjęs išėjęs į palaukę ties ežiuko trobele, paklausė briedis.
- Smėliu,- atsakė ežiukas.- Visų geriausia ragus valyti smėliu!
Ir briedis nuėjo prie upės kranto, kur pamatė iš vandens išlendantį lapiną. Lapinas buvo rudas rudutėlis ir dešinėje letenoje turėjo pernykštės žolės kuokštą.
- Gal nuvalytumei man ragus?- droviai sumurmėjo briedis.- Juk negražu: parskris paukščiai, o mano ragai purvini...
- Tuojau!- tarė lapinas. Jis išgręžė kuokštą pernykštės žolės, pakišo jį po dideliu akmeniu ir išlipo į krantą.- Kur jūsų ragai?
Briedis nulenkė ragus, ir lapinas buvo bepradedąs juos šveisti smėliu.
- Kad blizgėtų?- paklausė jis.
- Ne,- tarė ežiukas. Blizgantys ragai – negražu. Jie turi būti... blausūs.
- Vadinasi, kad neblizgėtų,- pakartojo lapinas.
- Kad neblizgėtų, - pakartojo ir ežiukas.
Briedis net prunkštelėjo – taip jam buvo gera ir malonu.
O genys išsivalė plunksneles ir dabar buvo švarus ir atjaunėjęs.
Zuikis, išsiplovęs ausis, ėmė valytis uodegėlę.
O ežiukas jau seniai skudurėliu nušluostė kiekvieną savo spygliuką ir buvo toks švarus, kad ir labiausiai išsiprausęs paukštis negalėtų pasigirti esąs švaresnis už jį.

Č. Jančarskis

PAVASARIO SKAMBUTIS

Nulėpausis ir pliušinis triušiukas ėjo lauko keliuku. Šiltas pavasario vėjas danguje ginė debesis.
Staiga meškiukas sustojo.
- Ar girdi, triušiuk?- pašnibždom paklausė jis.
- Ką? – nustebo triušiukas.
- Kaip ten, aukštai, skambutis skamba. Tarsi ant debesies pakabintas...
Draugai valandėlę klausėsi, o paskui triušiukas sušnibždėjo:
- Kaip gražiai skamba! Jis tikriausiai sidabrinis arba auksinis. Kad tik nenukristų.
Vos tik triušiukas taip pasakė, skambėti ėmė vis garsiau ir arčiau. Ir tuo pat metu draugai pastebėjo pilką kamuoliuką, kuris greitai krito iš dangaus.
- Skambutis krinta! – išsigando meškiukas.
Pilkas kamuolėlis, gražiai skambėdamas, krito ir nukrito į želmenis už keleto žingsnių nuo draugų.
- Oi, turbūt skambutis sudužo!.. – nusiminė draugai. Jie tyliai nuėjo prie tos vietos, kur nukrito kamuoliukas. Bet ten pamatė paukščiuką ir labai nustebo.
- Kas tu esi? – paklausė meškiukas.
- Aš esu vyturėlis – pavasario skambalėlis.
- Tai tu nesi nei sidabrinis, nei auksinis! – nusistebėjo triušiukas.
- Ne, kukliai atsakė paukščiukas,- esu paprastas, pilkas vyturėlis.







PAVASARIS
View more presentations or Upload your own.

2011 m. kovo 12 d., šeštadienis

Žaidimai garsų įtvirtinimui

Mano darbe labai pasiteisino žaidimas "Garsų domino". Vaikai noriai jį žaidžia, pratinasi kalbėti sakiniais, įtvirtinamas garsas, nes tenka dažnai jį kartoti. O taip pat lavinama atmintis (reikia prisiminti žaidimo taisykles, eilės tvarką), dėmesys, regimasis suvokimas (reikia pastebėti reikiamą paveikslėlį tarp visų savo paveikslėlių, reikia pastebėti, kokio paveikslėlio reikia). Vaikai ugdosi valią ir kantrybę (reikia sulaukti savo eilės), norą padėti kitam (draugai padeda rasti reikiamą paveikslėlį, jei nesiseka).




2011 m. kovo 2 d., trečiadienis

Amatai

Darželyje ruošiamės Kaziuko mugei. Mikliname pirštukus, veriame karolius, lipdome iš molio ir druskos tešlos. Vienas berniukas mėgsta pasakoti istorijas:
- Aš Kaziuko mugei namie padariau šaukštų.
- O kaip tu juos darei?
- Pasiėmiau "Družbą" pjoviau pjoviau ir išpjoviau.
- O iš ko pjovei?
- Iš lentų.
- o ką paskui darei?
- Paėmiau vinių ir sukaliau.
- Bet šaukštas su vinim gali sužeisti.
- Tada tada...
Čia fantazijos ir baigėsi. Teko paaiškinti, kaip gaminami šaukštai iš medžio, kas juos gamina ir kaip vadinasi iš įvairių medžiagų pagaminti daiktai. Taip gimė keletas pateikčių.

AMATAI
View more presentations or Upload your own.

Į KAZIUKO TURGŲ

Pasakyta – padaryta.
Sėsk ir - gurgu gurgu –
Išvažiuojam ankstų rytą
Į Kaziuko turgų.
Velka šyviai įsiręžę
Briką per giraitę.
Pirks močiutė verbą gražią.
O mamytė – kraitę.
Pirks tėvelis margą rėtį
Ir, paėmęs gražą:
Ką gi tau, sūnau, derėti?
Man?..
Šuniuką mažą!
- Pasakyta – padaryta.
Sėsk ir – gurgu gurgu –
Išvažiuojam ankstų rytą
Į Kaziuko turgų.

/M. Vainilaitis/

Josim josim į turgelį
Josiu josiu į turgelį,
Nusipirksiu pyragėlį.
Pyragėlio negavau,
Avinėlį nupirkau.
Tėčiui ragą, mamai nagą,
Visiems vaikams po kojelę.
O mažajam – uodegėlę!

Kur joji Jonai

Kur joji, Jonai?
Į turgų, ponai!
Ką pirksi, Jonai?
Dūdelę ponai!
Padūduok Jonai!
Nemoku ponai!
Bizūno Jonai?
Tir-lir-lir, ponai!


PATARLĖS

Akys baisininkės, rankos darbininkės.

Koks darbas, toks ir atlygis.

Iš adatos kirvio nepasidirbsi.

Darbas meistrą giria.

Visi sudėtingi reikalai, atlikti tampa paprasti.

Linai nesėti, o jau drobes audžia.

Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk.


MĮSLĖS

Kas audžia be staklių? (voras).

Dantys yra, bet burnos nėra. (pjūklas).

Geležinė kumelaitė,

Kanapinė uodegaitė,

Kur kas nori,

Ten važiuoja. (adata).

Dešimt vyrų traukia lyną į išdžiūvusį alksnyną. (Verpia)

Gyslos tampos, gaurai kratos, plikas kiškutis šokinėja. (Audžia)

Iš medžio padaryta, prie lūpų prilipdyta, verkia ir juokiasi. (Švilpynė)

Į mišką eina, namo žiūri. Į namus eina, miškan žiūri. (Kirvis)

Juodas kiksas rausvas gipsas, greitai daro, tuoj atšąla. (Kalvėje kala geležį)

Kur kiškis atsitupia, palieka juodą žemę. (Puodas)

Kur šuo tupėjo, ten skylė liko. (Grąžtas)

Miške gimęs, miške augęs į burną lenda. (Medinis šaukštas)

Mes keturi broliai; kol vienas apsirengia, keturi nusirengia. (Virbalai)

Sukas rina katarina, penki peša, du žibina. (Verpia)

Visas medžio, o galva geležies. (Plaktukas)

KOVAS


Senieji mėnesio pavadinimai – Morčius, Karvelinis.

Senovėje pagal kovo pradžios orus spręsta, kokie bus visi žemdirbio metai: kokia pirmoji kovo diena, toks bus pavasaris, antroji rodo vasarą, trečioji – rudenį, ketvirtoji – žiemą.

PAVASARIO LYGIADIENIS (kovo 20-21 d.) arba Lygė – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas – astronominė pavasario pradžia. Nuo dabar diena jau vėl bus ilgesnė už naktį. Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose. Toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu; galbūt kažkada ikikrikščioniškos Velykos buvo švenčiamos būtent šią dieną, per pavasario lygiadienį.
Šis kalendorinis virsmas švenčiamas visame pasaulyje išvakarėse, kovo 20 d., kartu su pasauline Žemės diena.

Šaltinis: http://www.vydija.lt/kalendorius/kovas.htm

Senolių išmintis

Jei varna kiša snapą, o žąsis koją po sparnu – rytoj bus šalta.
Jei paukščiai lekia žemai, galima tikėtis šalčių, o jei aukštai – šilumos.
Jei šunys voliojasi – lauk oro atmainos.
Jei kovo antroje pusėje nėra tikro atšilimo, šalti orai ilgai nesilaikys – pavasaris čia pat.

PAVASARIS
View more presentations or Upload your own.

KOVAS

Visus kampus aš išvalau,
Sniegus, ledus nušluoju...
Su Kovo vežimu, brolau,
Pavasaris važiuoja.

Vytė Nemunėlis

KEISTAS KOVAS

Keistas Kovas –
Pokštų pokštai –
Vakar snigo, šiandien lis.
Ledo rūmai, sniego bokštai
Išsisklaidė į šalis.

Keistas Kovas –
Pokštų pokštai –
Vakar lijo, šiandien snigs.
Ledo rūmai, sniego bokštai...
Ir kada jų nebeliks?..
M. Vainilaitis

Kovas


Ant žvitriosios pempės kuodo
Kovas žemėj pasirodo,
Užsimetęs ploną skrandą,
Parvilioja baltą gandrą.

Ledspirai* parodo kelią,
Šūkteli srauniam upeliui,
Ir ranka ryžtingo vėjo
Šalpusnius pakrantėj sėja.

O tenai, kur miškas ošia,
Glosto beržo baltą tošį,
Alksnio žirginius paliečia
Ir pavasarį parkviečia.


*Ledspira – kielė

2013-01-04 07:05:29
rimipimi
http://zaliazole.lt/viewstory/sid/66355/


Varvanosiams bėdos

Verkia varvanosis, -
Man plonėja nosis!
Pirštai net pamėlę
Stveria stogo strėlę.

Oi sutirpsiu, bloga!
Pasigavęs slogą,
Per dienas vaitoja.
Kurgi ta greitoji?

Negi neišgydys
Vargšo, kietaširdė?
Juokiasi, kvatoja
Kyšt varvekliui koją.

Nematyti galo...
Už nukrauto stalo,
Žalias svečias sėdas
Varvanosiams - bėdos.


Renata Kuršytė - Lingė
Rietavas 2012

KOVAS

Baugščiai žvalgos ilgakakliai
Nuo stogų žali varvekliai.
Jau pravirkt ne vienas bando.
Ko jie šįryt išsigando?

Per laukus žygiuoja kovas,
Išdidus. Tarytum povas,
Rankoje telegrama:
Jau pasibaigė žiema!

Zita Gaižauskaitė

JAU PAVASARIS ARTI

Žemė kužda:
-Ei, kviety,
Jau pavasaris arti.
Jau iš grūdo laikas kaltis.
Šit ir kovas -
Sprogo šaltis.

Strykt iš patalo kvietys.
- Sveikas.-
Šaukia jam pietys.
Saulė tiesia delną šiltą:
- Aš sugrioviau kovo tiltą.

O dabar greičiau šaunuoli,
Kelk iš miego rugį brolį.


VARVEKLIS

Gyveno varveklis kieme ant tvoros,
Nemėgo varveklis saulutės geros.

Pamatęs saulutę už medžio rytais,
Oi, verkė varveklis lašeliais karštais!

Iš pykčio liesėjo varveklis rūstus –
Galvojo per dieną, per naktį – kas bus?

Pavasario linksmo šiltajam krašte
Pavirto varveklis linksma balute!

D. Teišerskytė


Kovas

Išėjusį dirvon artoją,
Išvariusį pirmąją vagą,
Čia pat iš paskos sekioja
Jo stropus palydovas -
Baltasnapis kovas.

Jis stveria čia vikšrą, čia slieką
Ir storu snapu knisinėja:
Tegu jokis kirmis vagoj toj nelieka,
Kur ruošias artojas sėją.

Myliu aš tą paukštį,
Truputį nerangų,
Tačiau taip labai nuotaikingą,
Jis pirmas prablaivo pavasario dangų,
Kai net nežinai,
Ar čia lyja, ar sninga.

Myliu ir tą mėnesį - jo vienavardį,
Pavasario pirmąjį mostą,
Kai saulė ligonio dar neskustą žandą
Gaivinančiai rytą paglosto.

Susirėmė dvi prieštaringos galybės
Pusiausvyroj lygios nakties ir dienos.
Šviesa nugalės!
Velėnoj, kur kovas kenkėjų
Vikšrus rinkinėja,
Pavasario saulė daigus sukilnos.

Vincas Mykolaitis Putinas

Kovas ir amarilis

Nežvelk į kovo kiemą godžiai,
Jis apgaulingas, nors gražus.
Žiema pusnis saulėkaitoj padžiovus,
Nebando slėpti savo nagučius.

Nubėgusius lašus varvekliais surakina,
Už kampo papučia šaltu gūsiu,
Pro atlapa striuke įlįs, tada kankina
Kvaila sloga, klastinguoju gripu.

Dairaus į saulę, tik dar ji šykštoka,
Tiesa, šviesi, bet šilumos nedaug,
Tarytum sako – skubu aukščiau užkopti,
Tad būk kantrus, truputį dar palauk.

Gerai, palauksiu, ko gi čia skubėti,
Balandyje tikrai jau bus pirmų žiedų,
Dabar galiu stebėtis ir gėrėtis
Lange nušvitusiu puošniu amariliu.


2011-03-20 14:00:26
skroblas

Kovas

senis, senis!
dar bandė šaukt vaikai,
pašalus
ir dairėsi rogučių,
tik senis - grįžt -
ir kas gi tai?
jo akys pilnos
mėlynų žibučių!
kišenės kiauros,
o pro jas -
varnėnai, pempės,
vieversiai - pulkais
į saulės pilną
mėlyną padangę.
o pats - kad nusijuoks
atbundančios gamtos garsais,
užgaus jausmų stygas,
privers praverti langus,
guminiais batais,
nes gilu,
per lauką išdidžiai,
kaip povas,
žygiuoja senis pamažu,
gerasis senis,
o jo vardas -
kovas!


2008-03-18 23:14:36
Brolis

Kovas

***
Pavasariu šiugždantį sniegą,
Kaip melsvą paukštį keliu--
Baltuos sapnuos dar miega
Pasakos ledo gėlių--

Šarvai sniegynų vėjo
Virš žemės sąnarių,
Bet kovas jau atėjo--
Vilties kvapus geriu

Nuo ledo kuorų, sniego--
Tokia gaiva aitri
Laukais mirties nubėgo--
Pakilti juk turi,

O paukšti nužvarbėjęs--
Žaliu pusnies sparnu
Nuplaukė ašarų vėjas
Ir maldos pelenų--

Pavasariu šiugždantį sniegą,
Kaip melsvą paukštį keliu...


2007-10-05 23:08:27
giedrex26

Kovas

Nuo pat ryto monotoniškai lyja.
Ši diena – lyg perlyta kregždė.
Dargana tau veidą apsivijus
pradeda kažką kuždėt kuždėt
ir, drėgna ranka pabraukus skruostą,
lietumi mums garbanas paglosto.

Visą dieną lyja. Nuo pat ryto
vėl po saule debesų laikai...
Debesų į pumpurus prikrito.
Išpraustos ir liepos, ir takai.
Dvelkteli išdykęs kovo vėjas.
Vėl pavasaris... Ir jis įsimylėjęs.
Švelniai glaustos kovo oras,
kaip kačiukas apie kojas.
Ir visi kvėpuojam tuo pačiu oru,
įsimylėjusiu, pavasarišku, tyru.


2007-03-07 08:03:00
herbera

Šaltinis: http://zaliazole.lt/


Vincas Mykolaitis – Putinas

Pumpurėlis


Rausvas žiedo pumpurėlis,
Iš pavėsio pasikėlęs,
Į saulutę kaitrią, šviesią
Pro lapus galvutę tiesia.

- Kilk, saulute, Kklk, mieloji.
Tu taip glostai, taip vilioji...
Kai tik tavo spinduliais
Gėles pumpurus paskleis.

Pasistiebęs iš pavėsių,
Aš taip pat tuoj pražydėsiu.
Duosiu žiedą tokį skaistų,
Nuo kurio džiaugsmu užkaistų
Kiekviena šviesi akis,
Kiekviena jauna širdis.
Kilk, saulute, kilk, mieloji.

Ir į kvapią sodo tylą
Saulė kyla , kyla, kyla...
Skleidžias rausvas pumpurėlis.
Ligi ryto slėptą grožį
Spindinčioj taurėj atvožia –
Ir į naują skaidrų žiedą
Margos plaštakėlės rieda.


Atlydys

Ko gi šiąnakt verkė stogas? –
Gal jisai sapnavo slogą? –
Ne! Tai Kovas ir Vasaris
Ten ant stogo barėsi.

O iš ryto šokinėja
Termometras išprotėjęs,
Viena koja moja man:
Bėk greičiau kieman!
O kieme it miltuos šilta –
Saulė vaikštinėja tiltu.
Upėje ledų paradas –
Pasiduoda Ledingradas.

Sniegas girtas kaip kaimynas
Tuoj prie pirštinių kabinas,
Kvailas tartum manų košė
Kimba jis ir prie kaliošų.

Ką jis vapa, paklausykit,
Vapa: paskutinį syki
Nulipdyki Besmegenį
Ir paklausk, kaip jis gyvena.

Klausk, tegu prisipažįsta,
Kur pabėgo jo vaikystė:
Ar į šiaurų Sibirą?
Ar į kiaurą kibirą?

Kur jis mokės, ko išmoko?
Ar priklauso Sniego blokui?
Tviska snaigė ant krūtinės –
Ar nebus tik jis partinis?

Koks jo tikslas? Ko jis siekia?
Ar jis veržiasi į priekį?
O jei veržiasi į pirtį –
Kuom svajoja būt ištirpęs?

Koks jo dvasinis pasaulis?
Koks jo požiūris į saulę? –
Ar jis su tais besmegeniais draugavo,
Kurie kitados Žiemos rūmus šturmavo?

Šitaip ir anaip vapėjo
Sniegas, iš galvos išėjęs,
Šaukė: – Būti ar nebūti! –
Kol prižadino Žibutę.

Kai akis jinai pramerkė,
Spruko jis į tamsią kertę,
Kaip meškiukas suriaumojo
Ir į Vakar nurėpliojo.

Juozas Erlickas

Pavasario preliudas


Priemiesčio gatvėj - lyg balti paukščiukai
Ant juodų, sublizgusių tvorų
Tupi saulėj sniego kąsneliukai,
Paskutiniai iš pusnių šiaurių.

Nuo stogų lediniais pirštais bėga
Skaidrios gijos švytinčio vandens
Į lataką, į korytą sniegą,
Krištolo drobelėm, kol apdengs
Viso kiemo takelius ir pėdas,
Saulės lūpų šiandien palytėtas.

...Atsivertum - lai apdengs tave
Krištolo saulinga drobele...

Janina Degutytė