Tinklaraštis skirtas tėvams, auginantiems ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus ir pedagogams, dirbantiems su specialiųjų poreikių vaikais.
Blog for parents of preschool and primary school aged children, teachers who work with special needs children.
Velykos – pirmoji didžioji pavasario šventė. Tai lietuvių senovinė gamtos atgimimo, augmenijos prisikėlimo šventė. Ši šventė Lietuvoje jau daugelį metų švenčiama, kaip Kristaus prisikėlimo šventė.
Svarbiausias Velykų simbolis – dažytas kiaušinis. Jis yra gyvybės, gėrio, derlingumo, simbolis. Pavasarį, atgimstant gamtai, kiaušinis naudojamas kaip magiška priemonė gyvybės jėgoms sužadinti.
Kodėl reikia daužyti kiaušinius? Kiaušinis simbolizuoja žemę : lukštas –žemė, baltymas - vanduo, trynys – saulė. Žmonės tikėjo, kad, sudaužius kiaušinį, išleidžiama saulė ir sušildo žemę.
Manoma, kad Velykų naktį vaikus aplanko Velykė ir palieka po kiaušinį. Jei šeimoje yra vaikas neklaužada, tai ji kiaušinio jam nepalieka, arba palieka medinį. Vaikai, prisirinkę pilnas kišenes margučių, eina juos ridenti.
Margučių ridenimas
Tai vienas populiariausių velykinių žaidimų. Iš tvirto kartono,
medžio ar kt. pasidarykite lovelį, vieną jo galą pakeldami šiek tiek
aukščiau (kad atrodytų kaip maža čiuožykla). Ir ridenkite margučius.
Galimi keli žaidimo variantai. Pirmas: kiekvienas ridena savo margučius,
o šiam susilietus su kitu, sau pasiima abu kiaušinius. Laimi tas, kas
surenka daugiausia margučių. Kitas variantas: ant žemės pridėkite
įvairių „prizų“ – saldainiukų, sausainių, mielų smulkmenų ir kiekvienas
iš eilės ridenkite kiaušinius, kol šie pasieks visus prizus. Prizą laimi
tas, kieno margutis į prizą atsitrenkia. Margučių slėpynės
Suaugusieji iš anksto namuose, nuosavame kieme įvairiose vietose
paslepia velykinius margučius – tikrus ar kartoninius su įvairiomis
smulkmenėlėmis. O vaikams pasiūloma jų paieškoti. Kad žaidimas
neužsitęstų iki begalybės, galima šiek tiek pasakinėt. Ieškom antpirščio
Visi žaidėjai trumpam išeina iš kambario. Tik vienas, vedėjas, jame
pasilieka ir kažkur paslepia antpirštį. Bet paslėpti reikia taip, kad
jis būtų matomas. Likusieji sugrįžta į kambarį ir akimis, nieko
nekalbėdami ir nerodydami, ieško antpirščio. Jį pamačiusieji nieko
nesakę sėda ant grindų ir laukia, kol likusieji jį taip pat išvys.
Paskutinis antpirštį išvydęs žaidėjas turi sumokėti kažkokį fantą, o pirmas antpirštį pamatęs žaidėjas įgyja teisę kitą kartą jį slėpti. Kas vadovauja?
Šiam žaidimui žaisti reikėtų mažiausiai 6 žaidėjų. Vienas savanoris
išeina iš kambario, o likusieji sustoja į ratą ir susitaria, kuris jiems
vadovaus. Vadovas turi rodyti įprasčiausius judesius – pakelti vieną
ranką, sukti galvą, linguoti, ploti rankomis ir pan.. Visi žaidėjai kuo
skubiau juos kartoja paskui vadovą taip, kad nebūtų aišku, kuris pirmas
pradėjo rodyti judesį. Savanoris sugrįžta į kambarį ir stebėdamas
stovinčius rate bando atspėti, kuris vadovauja (patikėkite, tai nėra
taip paprasta!). Kai vadovas paaiškėja, toliau jis išeina iš kambario, o
likusieji vėl susitaria, kas vadovaus žaidimui. Margučių sukimas
Davus komandą, kiekvienas žaidėjas ant žemės išsuka savo margutį.
Laimi tas, kieno margutis sukasi ilgiausiai. Arba galima žaisti ir taip,
kad iškrenta po vieną žaidėją, kurio pirmojo margutis sustoja. Taip
žaidžiama iki tol, kol lieka nugalėtojas. Ratelis
Susėda visi žaidėjai į ratelį. Rankos už nugaros. Kiekvienas žaidėjas
lėtai perduoda vienas kitam per rankas margutį. Vidury ratelio esantis
žaidėjas, kai numano, kad kiaušinis yra konkretaus asmens delne, ištaria
„radau“, jei iš tiesų velykaitis pas tą žaidėją, jiedu apsikeičia
vietomis. Kiaušinis ant šaukšto
Vaikai pasidalija į komandas. Užduotis kiekvienam komandos nariui –
kuo greičiau šaukštu nunešti kiaušinį nuo starto linijos iki tikslo –
krepšio. Bėgama po vieną, estafetės tvarka. Laimi komanda, kuri sudaužė
mažiau margučių. Jei abi komandos nuostolių patyrė tiek pat – tada laimi
greičiausieji. „Atspėk, kas esi?“
Į centrą iškviečiamas dalyvis ir už jo nugaros jam nematant rodomas
koks nors žaislas, daiktas ir pan. Uždavinėdamas publikai, mačiusiai
daiktą, klausimus, kurių atsakymai turi būti tik „taip“ arba „ne“, jis
turi atspėti, koks žaislas yra už jo nugaros, t.y. kas jis toks yra.
Velykų šventei, žinoma, geriausia parinkti atitinkamus daiktus:
viščiuką, zuikį, kiaušinį ir kt. Tokiu būdu klausimai skamba taip: „Ar
aš esu gyvūnas?“, „ar aš moku šokinėti?“... O jeigu turite laiko, meninę
gyslelę, ir pirštai dreba, kaip nori paimti teptuką, tai dar
įspūdingiau ir linksmiau atrodytų spėliojantysis, jei ant didelio lapo
nupieštas daiktas ar gyvūnas pridedamas prie jo su iškirpta skyle
veidui. „Taip ir ne“
Jeigu šeimoje labiau patinka smegenis lavinanti veikla, tai
pasiruoškite TAIP ir NE Velykų tematika. Sudėkite klausimus į kokį gražų
indą arba prie kiekvieno klausimo pririškite virvelę ir juos sudėkite į
puodą – kiekvienas, traukdamas už virvelės, išsitrauks sau klausimą. O
gal norite tiesiog artimai pabendrauti? Tuomet pasiruoškite klausimų
sąrašėlį, iš kurio kiekvienas trauktų po vieną klausimą ir turėtų
garsiai atsakinėti (klausimai galėtų būti apie šeimos narių pomėgius ir
pan.).
Pastebiu, kad daug kas ieško paveikslėlių spalvinimui. Aš įvedu į Google. vaizdai: Easter eggs coloring; easter coloring
Tikriausiai jau matėt
Ar buvot sutikę
Prie durų, prie slenksčio
Bobutę Velykę.
Net pievoj pempiukai
Iš džiaugsmo sukliko:
- Sulaukėm Velykų!
Sulaukėm Velykų!
J. Minelga
Velykų kiškutis
Su margučiais strikt pastrikt
Nuo namučių, prie namų.
Nei prisėsti, nei užmigt –
Tiek vaikučių mylimų!
Va, kraitelėj du šimtai,
Visą naktį juos dažiau
Dar kepurėj, aš rimtai
Penkiasdešimt –ne mažiau!
Tai juokelio, net rangaus:
Pešas Giedrė su Linu,
Jie margučių nebegaus,
Tik geručiams dalinu.
Velykų kiškis
Eina kiškis takeliu
Su pintiniu krepšeliu.
O krepšelyje margučiai,
Duos kiškelis jų vaikučiams.
Kiekvienam dalins po vieną,
Kad Velykų šventės dieną
Būtų linksma ir smagu
Su kiškučio margučiu.
Velykų rytas
Puošias saulutė,
Kasas šukuoja.
Vėjas jai švelniai
Dainas dainuoja.
Apie sugrįžusių
Paukščių pulkus,
Apie šalpusnių
Linksmus žiedelius.
Apie nubudusią
Pirmąją bitę,
Apie džiaugsmingą
Pavasario rytą.
Kas šią dainelę
Vėjo girdėjo,
Tam į širdelę
Šventė atėjo!
VELYKOS
Žvakutė spindi,
Varpeliai dindi,
Klausyk- didysis jau gausti ima:
Did dan, Jurguti,
Maryt, Alguti,-
Į Atpirkėjo prisikėlimą!
Gražu pasauly,
Kai rytą saulė
Virš pušynėlių ir sodų rieda.
Su vyturėliais
Ir pumpurėliais
Tau a;e;iuja laukai užgieda.
Su vėju žaidžia-
Žiedus išskleidžia
Kartu- puriena ir žibuoklėlė.
Din dan skubėkit-
Pagarbint bėkit
To, kurs šį rytą jau prisikėlė!
Sugriuvo pusnynai,
Pravirko stogai,
Pavasarį neša
Pirmi pranašai.
Velykų varpeliai
Din- dan į namus.
Velykų varpeliai
Jau kalbina mus.
Velykos atėjo,
Aplankė visus.
-Su šventėm. Su šventėm.
Jie sveikina mus.
Vytė Nemunėlis
Margučiai
Kaip margutis rieda saulė
Per nušvitusį pasaulį.
Kaip margutis mėnuo rieda,
O žibutė skleidžia žiedą.
Kaip margutis rieda žemė,
Kaip margučiai mes visi -
Su kepurėm, be kepurių,
Apsiavę ir basi.
Rid rid rid margi margučiai,
O čia čia maži vaikučiai -
Jei margučiai neriedės,
Ir vaikučiai nedidės!
Petras Panavas
Velykos
Virš Velykų dvaro
Aitvarai lakiojo,
Į Velykų stalą
Margučius nešiojo.
Prie Velykų stalo
Sukosi suktinis,
Virš Velykų dvaro
Suposi sūpynės.
Ir siūbavo dangūs,
Ir siūbavo žemė,
Kažkur upės rangės,
Kojos dangų rėmė ---
SKAIČIUOTĖ
Skrido šarka per giraitę,
Nešėsi ji kepuraitę.
O kepurėje auksinį
Tą margutį velykinį.
PASAKA
Saulės zuikučiai
Seniai, seniai, neatmenamais laikais kiaušinius Šv. Velykoms margindavo saulės zuikučiai.
Tačiau kartą saulė susibarė su juoduoju debesiu. Debesis pagrasino, kad užstos saulę ir nepraleis nei vieno saulės pasiuntinuko į žemę. Ir niekas nenudažys kiaušinių Velykoms, nebus šventės ir visi liūdės, bei pyks ant saulės. Velykos vis artėjo, o juodasis debesis, kaip koks baisuoklis, kabojo tarp žemės ir saulės. Jis neleido nė vienam saulės zuikučiui patekti į žemę. Žemėje kilo įtarimas. Susibėgo kiškiai ir pradėjo tartis, ką daryti. Dažyti jie mokėjo, nes visada pagelbėdavo savo giminaičiams. Dažų taip pat turėjo, todėl greitai viską suruošė ir ėmėsi darbo. Vištos pridėjo kiaušinių, o šie dieną ir naktį dažė kiaušinius.
Velykų rytą visuose namuose pintinėlėse, dubenėliuose puikavosi įvairiausių spalvų ir raštų margučiai. Juodasis debesis iš pykčio susprogo ir saulės zuikučiai pasklido po žemę. Viską glostė savo stebuklingomis letenėlėmis ir kartu su visais linksminosi. /Žurnalas „Penki“/
Velykų bobutė
Velykų naktį Velykų bobutė atsikėlė labai anksti, gerokai prieš patekant saulei. Bobutė skubėjo aplankyti visus vaikučius iki patekant saulei ir juos margučiais apdovanoti. Pasikinkė kumelaitę į ratus, pažabojo ją. O bobutės vežimėlis nepaprastas – iš geltono, kvepiančio bičių vaško nulipdytas. Ir kumelaitė nepaprasta – blizganti, iš balto, tyro, puraus sniego. Jos karčiai tokie ilgi, garbiniuoti, vėsia šarma aptraukti. Velykų bobutės vadelės irgi visai ne paprastos, o iš mėnulio spindulių nupintos.
Bobutė prisikrovė kupiną vežimuką margučių: žalių, geltonų, raudonų, mėlynų ir dar kitokių. Drykstelėjo į vežimuką, timptelėjo vadeles, pliaukštelėjo botagu ir šūktelėjo:
- Na, Šyvute, važiuojam su margučiais pas vaikučius!
Velykų bobutės botagas irgi ne bet koks. Jis iš šaltosios žiemos speigų susuktas.
Kai tik Šyvutė pajuto, kad jau bobutė vežimėly, tuojau piestu op, ir jau Velykė su margučiais rieda. Smarki kumelaitė skuodžia it viesulas, net šarma nuo jos krinta. Kur tik privažiuoja trobelę, bobutė tuoj sako : Tpru-u! Kumelaitė iš karto stapt. Bobutė iš vežimėlio padrykt ir tyliai ant pirštų galų įeina į trobelę. Žiūri, kiek yra vaikų. Paskui atsargiai kiekvienam vaikui padeda po lovyte margutį. Ir, apsisukusi palengvėle, kad vaikai nepabustų, šlept, šlept, šlept išeina. Sėda į vežimaitį ir rieda toliau.
Taip iki saulėtekio aplanko ir apdovanoja margučiais visus vaikučius. Kai tik saulutė pateka, snieginė Velykų bobutės kumelaitė ištirpsta. Iš mėnulio spindulių pintos vadelės išnyksta. Vaškinis vežimėlis susileidžia ir subyra. Žiemos speigų botagas nuo saulės spindulių pasidaro neskaudus ir pranyksta.
Velykų bobutė tuomet slepiasi ir eina marginti kiaušinių kitoms Velykoms.
/Žvirgždės „Velykų bobutė“ 1927/
Kuo mažiau vaikas kalba, tuo nuo lengvesnių žodžių reikia pradėti mokyti. Palaipsniui žodžiai sunkinami. Tai ypač svarbu mokant vaikus su motorine alalija. Vaikai sunkiai taria žodžius, ypač su priebalsių samplaikomis, uždarais skiemenimis. Todėl, dirbdama su nekalbančiais vaikais ir mokydama juos kalbėti, turėjau tikslą surinkti kuo daugiau iliustruotų žodžių ir juos sugrupuoti. Noriu savo surinkta medžiaga pasidalinti su jumis.
Šiandien visą dieną mokausi. Mokausi sutvarkyti dokumentus, kad juos įkeliant į internetinę saugyklą, neiškraipytų vaizdo. Ačiū Daivai Kavaliauskienei, nepagailėjusiai patarimų. Išmokau pakeisti dokumento formatą. Man tai jau nemažai. Išmokau užsiinstaliuoti programą, nes namuose šiuo metu neturiu nei vieno pagalbininko.
Pateikiu jums senokai pasigamintą, bet šiuo metu techniškai patobulintą priemonę garso š įtvirtinimui.
Kolegė Stanislava maloniai sutiko pasidalinti savo sukurta priemone. Ačiū Stanislavai. Ačiū Daivai Kavaliauskienei už pagalbą sutvarkant dokumentą demonstravimui.
Užsimetęs žalią skrandą
Per laukus
Balandis brenda.
Šast per balą,
Strykt per griovį –
Ir kitam krante jau stovi.
O barsukui papt per nosį:
- Ar ilgai dar tu miegosi?
Greitai kelkis,
Jeigu ne –
Tuoj išmaudysiu klane!
/Zita Gaižauskaitė/
Alma Karosaitė
Kovas, balandis, gegužė
Pirmą balos dar užšąla.
Antras mėgsta linksmą melą.
Trečias- su šimtais žiedų –
Dar gražesnis už tuos du!
Kokį mėnesį renkies?
Antrąjį? Meluot reikės!
Šią savaitę su vaikais kalbėjome apie parskrendančius paukščius. Dirbant su kiekvienu vaiku, tikslai skirtingi. Vienas klaidingai vartoja prielinksnius, kitas painioja raides. Dar kitam sunkiai sekasi pasakoti. Įkeliu keletą naujai pasigamintų priemonių. Gal kam pravers. Kolegų prašau nepykti, jei panaudojau kieno paveikslėlį ar idėją. Problema, dar pati nemoku atlikti savarankiškai visų PowerPoint funkcijų. Gal kas galite patarti, kaip padaryti, kad vaikui, paspaudus ant paveikslėlio, šis nukeliautų į reikiamą vietą. Būčiau labai dėkinga.