2014 m. vasario 16 d., sekmadienis

Pastatyk man namelį

Visi turi namus, visiems namai namučiai reikalingi. O ką mes galime papasakoti vaikams apie namus?



Vydūnas

Tėvelių nameliai

O tai tėvelių nameliai!
Kaip šviesūs tie langeliai!
                      Balti mūreliai, žali medeliai!
                      Gražusis sodužėlis!
O iš kraštelių vis ąžuolėliai,
Kiti vaisių medeliai!
                      O tai tėvelių mieli nameliai!
Vis mano ten širdelė!



Vytė Nemunėlis

Mano namas

Mes pastatėm gražų namą,
Nei per aukštą, nei per žemą,
Nei per trumpą, nei per ilgą,
Du langai prieš saulę žvilga.

Durys eit į vidų kviečia,
Kaminas iš tolo šviečia.

 Pastatyk man namelį


Pasėdėki šalia ir pažaisk kaladėlėm,
Pastatyk man mažus namelius,
Aš nutiesiu takelį per nematomą smėlį
Ir nuvesiu ten savo sapnus.

Su manim jiems sunku, vis į tolumas skrenda,
Kur upelyje nardo žuvis,
Tiktai jos nesugaut, nepaimti į ranką,
Per trumpa, pasirodo, naktis.

Tau bus linksma tikrai, jie lengvi ir spalvoti,
Mėgsta slėptis tarp pievų gėlių,
Gi kiti, greitesni, ir skraidyti išmokys,
Prasibust prie baltų debesų.

Pastatyki namelį, kur gyventų mergaitė,
Ją vadink Pasakėlės vardu.
Bėgs piršteliais per skruostą, kad užmigtum tu greitai
Saldesniu ir už medų miegu.
 
skroblas
2014-01-11 10:10:05

Žiemos pirkelė

Rikiuojasi pušelės
Palaukėj ties giria,
O jų šakelės žalios
Su sniego kepure.
Pirkutė
Baltu stogu —
Dengta
Švelnia vata...
Po stogu
Daug kiškiukų,
Stirnelė
Apsnigta...
Rikiuojasi pušelės
Palaukėj ties giria.
Balta, šilta pirkelė
Su sniego kepure.


Kas kur gyvena


Viską žino dėdė Justas:
oloje laputės būstas.
Turi būt ola ilga,
kad sutilptų uodega.
Miško vidury nuo seno
drevėje genys gyvena.
Kala per dienas snapu
kaip kokiu telegrafu.
Pats kaip grumstas vieversiukas
ir lizdelį dirvoj sukas.
O kai gieda vieversys-
danguje gyvena jis.
Dėdė Justas nemeluos:
kiškio namas - dobiluos.
Jis gyventų ir kopūstuos,
bet arti Margiuko būstas.
Bebrams upėj gan sunku
trobą ręsti iš šakų.
Kai pavargsta, bebrai prausias,
ir todėl jų švarios ausys.
Iš lentų sukals kiekvienas
inkilą linksmiems varnėnams.
Atsitūpę ant šakos,
mums varnėnai padėkos.
O ant kurmio Justas pyksta:
kurmrausiai kaip grybai dygsta!
Kurmis rausias... O man kas ?
Gal ir tunelį iškas?
Ežere gyvena šamas.
Nieks nežino, kur jo namas.
Ežero vanduo tamsus.
Ryja šamas ten visus.
Girių glūdumoj apuokas
čia lyg rauda, čia lyg juokias.
Ūbauja klaikiu balsu.
-Grįžkim, dėde, man baisu!
Kai tik būna geras oras,
ima tinklą verpti voras.
Tik tada jis pailsės,
kai pagaus penkias muses.
Ant žolyno žiogas tupi.
Jam namai visai nerūpi.
Tol jis gros, čyruos smuiku,
kol sulauks pirmų speigų!
Žiū, kaip skuba skruzdėlytės.
Joms nėra kada žvalgytis.
Jų ir namas be langų.
Vien tik durys. Patogu!
Dar keistesnis sraigės namas:
ir per siauras, ir per žemas.
Tartum kuprą amžinai
namą nešasi jinai.
Liūdna sraigei. Į namelį
net svečiai užeit negali.
Dėdė Justas čia ir baigė:
nenorėčiau būti sraigė!
/Algimantas Baltakis/

Šaltinis

Kaip gera turėti namus

 

 Prigludo prie stiklo
Įkaitus kakta.
Už lango naktis -
Ir tamsi, ir šalta.
Lekioja šiaurys
Po tuščius arimus.
Kaip vis dėlto gera
Turėti namus!

Aš tiek juk praleidau
Benamių naktų,
Juodų tartum suodžiai,
Kaip ledas šaltų.
Pro apšviestus langus
Slinkau nežymus.
Kaip vis dėlto gera
Turėti namus!

Bet kam apie šaltį
Ir tamsą kalbu?..
Jaukiam kambary
Dabar sėdim abu.
Ir vakaras slenka
Toks mielas, ramus.
Kaip vis dėlto gera
Turėti namus!

Kaip manai, kur eglutės namai?

Kaip manai,
Kaip manai,
Kur eglutės
Namai?

Papuošta
Aprengta
Kambary –
Lyg ne ta.

Be sesulės,
Mamos –
Ne namuos,
Ne namuos.

Ne namuos,
Ne namuos.
Ilgesys
Ją kamuos.

Nes kaskart
Vakare
Šaukia eglę
Giria.
V. Palčinskaitė
Read more: http://www.ltvirtove.lt/eilerasciai.php?lt=violeta_palcinskaite_kaip_manai_kur_eglutes_namai#ixzz2sSlqZVpH



Sergantis namas


Mūsų namas susirgo sloga,
O nuo stogo vis laša ir laša.
Ta liga jo sunki ir ilga,
Nieks recepto jam vaistams nerašo.

Apvyniosiu jam kaklą šiltai,
Pažastin termometrą įdėsiu.
Gal nepyksi, mamyte, už tai,
Jei nunešiu arbatos, gardėsių?

Ko trūksta mažame namelyje?


Ant senos viryklės              
Virdulys kleksena.                                         
Vario  virduliuke  
Arbata šnipštena.                
Virduliukas dūksta
Iš jo garas rūksta,               
Mūs mažam namely            
Vis kažko pritrūksta...         
Pasėdėkim, apmąstykim –
Ko čia trūksta šitą sykį?
Raino katinėlio,                   
Tysančio palovėj?
Balto balandėlio                   
Šiaudinėj pastogėj?
Gal vaikelio mažo                
Košei iškabinti?
Ir medinio šaukšto                 
Puodan panardinti?

Mįslės 

Namas


Stovi senis  be kojų,
šiaudine kepure,
pypkę rūko.
Meška stovi,
Žarnos kruta.

Pykšt paukšt pilių kalnas,
Pilių kalne ožių rags,
Ožių rage saulė teka. Namas, pečius, ugnis.

Siena.

Šilo žirgas balines samanas ėda.

Avinas ant avino,
Tarp avinų taukai.

Stogas

Kad ne kybės, kad ne kabės, būt dangus sugriuvęs.

Reti kaulai, stori lašiniai.

Durys


Šonas šyla, šonas šąla,
Galva džiūsta, kojos pūsta.

Dvi panelės sėdi, trečia bėginėja. Durys ir staktos.

Kur buvęs, kur nebuvęs,
Kapt už bobos bambos.

Ten brūkšt, ten brūkšt –
Vis ant vietos. Skląstis.

Neloja, nekanda,
O į namus neleidžia.

Slenkstis


Seni jauni, didi maži vienu arkliu jodinėja.

Dieną naktį jodo, o niekas pašert nesusipranta.

Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo, visiem po kojų painiojas.

Langas

Pats nemato, o kitiems rodo.

Dieną naktį žiūri ir niekad neužmiega.

Ant sienų margos katės laipioja.
 

Grindys


Gyva būdama miške siūbavau, o numirus padus bučiavau.

Krosnis

Žiemą brolis,
Vasarą molis.

Tupi kampe trupinys,
Neišveža nė arklys.

Motina drūta,
Duktė raudona,
Sūnus drąsuolis į padebesius pasikėlė.

Kaminas

Senas senelis ant stogo sėdi ir pypkę rūko.

Juodas veršis dangun bezda.

Stalas

Keturios panelės po vienu skėčiu.

Keturi stulpai,
Viršuj lenta,
Ant lentos linas,
Ant lino molis,
Molyje žirniai, žirniuose kiaulė.

Keturkojis nevaikščiodamas daug žmonių maitina.

Suolas

Nuo kumburio iki kumburio guli boba išsitiesus.

Du lydžiai sudūrę galvas guli.

Miške gimęs, miške augęs namie visiems subines bučiuoja.

Lova

Turi kojas, bet nevaikščioja,
turi plunksnas, bet neskraido,
turi šiaudų, bet neėda,
turi dūšią, bet ne visuomet.

Juodtakis,
Ant juodtakio medtakis,
Ant medtakio šnabžtakis,
Ant šnabžtakio baltakis,
Ant baltakio tysoks.

Lopšys

Menu mįslę keturgyslę,
Ant galo kankalas karo.

Keturios pušys liemenimis mušės,
Vidury asiliukas žvengė.

Kaba kabikas, guli čiurikas,
Keturios kojos ir kabaldūnas.

Patarlės


Kurti namai be šunų, akli langai be vaikų.

Su savo duona visur gausi suolą.

Nekviestam svečiui suolo nėr.

Nėra namų be dūmų.

Namai pragarai, be namų negerai.

Namie bėda su vaikais, o mieste – su ubagais.

Šalta gryčia, kaip vilkinyčia.

Šarka ant stogo, svečias – į namus.

Kuriam pečių, katė buria svečių.

Cypia pečius – bus svečias.

Visaip pasitaiko gyvenime: ir ant suolo, ir po suolu.

Savo namų ir dūmai saldūs.

Namai, namučiai, kad ir po smilga.

Kokios bobos, tokios trobos.

Nešluota troba piršlius išvaiko.

Savoj kerčioj kiekvienas pinas.
 

Savas kampelis daug vertas.
 

Ir bitutė savo namelius gina.

Kieme gerai, o namie dar geriau.

Jaučio trobelė

Ledinė trobelė


Žaidimas "Apstatyk kambarius baldais"


Žaidimas "Mano namas"

 

 Žaidimas "Stebuklingas namelis"


Žaidimas "Statome namelį"


Žaidimas "Sutvarkyk kambarį"


Žaidimas "Nuspalvink namą"


Žaidimas "Rask 10 skirtumų"

 

 Žaidimas "Piešiame namelį"      Suvedžioti taškus nuo 1 iki 20


Dėlionė "Trobelė"