Atviras langas: kovo 2013

"Aš per daug myliu savo vaikus, kad juos lepinčiau" - pasakė viena veikli moteris. Ar yra jos žodžiuose tiesos? Taip. Deja, bet mamos lepindamos savo atžalas, daro savo vaikams meškos paslaugą. Vaikai, vaikystėje pripratę viską gauti, to tikėsis ir užaugę. O ar vuisada jo gyvenimo kelyje pasitaikys paslaugūs žmonės? Koks stresas lydės vaiką ateityje, jei jis pripratęs gauti viską lengvai. Mylintys tėvai turėtų nuo pat mažens mokyti vaiką savarankiškumo, kad ateityje vaikas būtų kuo mažiau priklausomas nuo aplinkinių. Mažas vaikas, susidurdamas su sunkumais, išmoksta juos nugalėti. O kaip išmoks vaikas nugalėti, jei jam nurenkami visi akmenėliai nuo tako?

Savarankiškumas – tai vienas iš puikiausių dalykų, ką gali suteikti vaikui tėvai. Vaikui labai sunku pačiam išmąstyti, kaip „išlaviruoti“ šaukštą, kad sriuba patektų į burnytę, kokiu kampu pakreipti rankytę pasmeigiant kąsniuką, ką pirma užsidėti – batukus ar kelnes. Tai vaikui yra didelis darbas, kuriam „įveikti“ jis naudoja visą savo intelektą, koordinaciją ir kantrybę. Leiskite vaikui būti savarankiškam tiek, kiek leidžia jo amžius – padėkite, bet nedarykite visko už jį. Savarankiškumo formavimas - viena prasmingiausių vaiko iki 3 metų ugdomųjų veiklų. Nuo 1 metų vaiko motorika jau yra tiek išsivysčius, kad jis gali laikyti šaukštą, vadinasi, ir pavalgyti. Kiek tas pavyks tvarkingai – kitas klausimas, bet nuo kažko juk reikia pradėti, ar ne? To paties amžiaus vaikas jau gali pratintis laikyti puoduką abiem rankomis ir gerti iš jo. Taip pat nusiplauti rankeles, nusirengti prieš miegelį (jei tėtis ar mama atsagsto sageles) ir tvarkingai susidėti rūbelius, pabandyti apsivilkti marškinėlius, kojinaites, susitvarkyti savo žaidimo vietą. Galioja principas: jeigu nori, kad vaikas kažką darytų, turi daryti tą ir pats. Tvarkykitės kartu („aš įdedu vieną žaislą į dėžę, tu – kitą“), bet nedarykite visko už vaiką. Leiskite jam padėti ruošos darbuose: nurinkti indus nuo stalo, sukišti atrinktus skalbinius į skalbimo mašiną, nueiti ir kažką atnešti iš kito kambario. Sudarykite sąlygas vaikui būti savarankišku, kiek leidžia jo amžius ir išgyventi džiaugsmą, kuris apima vaiką, kai jam pirmą kartą pavyksta kažką padaryti pačiam.

Mažas , bet labai svarbus patarimas tėvams: nedarykite už vaiką to, ką jis pats gali atlikti. Mokant bet kokių dalykų, pagalbą palaipsniui reikia mažinti iki visiško savarankiškumo. Kad mama netaptų savo vaiko tarnaite. Kaip pasakojo viena mama, namuose rengianti penkiametį sūnų. Klausia mama vaiko:
- Sūneli, o kas tave rengia darželyje?
- Aš pats, mamyte.- atsako sūnus. "
Vadinasi vaikas gali viską pats, bet jam patogiau, kad už jį tai atlieka mama.

Dažnai tėvai nežino ką ir kada jų vaikas turi mokėti atlikti pats. Įdedu tipinius savitarnos įgūdžių raidos etapus ir požymius. Į vaiko raidą nereikėtų žiūrėti labai griežtai - smarkesnio temperamento vaikas gali įsisavinti gebėjimus greičiau, nei lėtesnio temperamento. Svarbiausia, išmokius vieną ar kitą gebėjimą, jį įtvirtinti.

Savitarnos įgūdžiai:

Dveji metai

Nusivelka paprastus nesusegamus drabužius
Nujaučia ir beveik visada praneša, kad nori į tualetą
Plaunasi rankas, pagalbos gali prireikti gerai išmuilinti
Valgo šaukštu, retai prapila pro šalį
Geria iš vaikiško puodelio

Dveji metai ir šeši mėnesiai

Apsivelka drabužį ilgomis rankovėmis, jei yra susegimas, prašo pagalbos
Padedamas nusišluosto rankas
Padedamas naudojasi tualetu, dieną prašosi į tualetą

Treji metai

Valgo beveik nelaistydamas maisto
Naudoja servetėlę, iššluosto, ką praliejęs
Įsipila iš nedidelio ąsotėlio
Pats valgo
Be pagalbos atsigeria iš vandens fontanėlio ar krano
Apsivelka megztinį per galvą
Atsisega ir susisega dideles priekines sagas
Pats apsiauna batus
Pats naudojasi tualetu
Po tualeto pats bando nusišluostyti
Neprižiūrimas nusiplauna rankas
Nuleidžia klozete vandenį
Atsuka ir užsuka čiaupą
Žino, iš kurio čiaupo bėga šaltas, o iš kurio karštas vanduo

Ketveri metai

Nusivelka megztinį per galvą
Neprižiūrimas apsirengia
Bando susivarstyti batų raištelius
Viską tualete susitvarko pats
Prižiūrimas išsivalo dantis
Kai reikia, išsipučia nosį

Penkeri - šešeri metai

Susivarsto batų raištelius
Visiškai savarankiškai rengiais
Kosėdamas ar čiaudėdamas prisidengia burną
Pats išsivalo dantis

"Paprastai, kai ateina laikas leisti sūnų ar dukrą į darželį, tėvai susizgrimba, kad vaikas nemoka pats nei apsirengti, nei nusirengti. Jei žvelgtume į raidos ypatumus, tai trimetis jau turėtų gebėti ar bent bandyti pats mautis kojines, autis batukus, apsimauti kelnaites ir bandyti rengtis palaidinę. Ketverių – jau gebėti apsirengti ir nusirengti megztinį, apsimauti kelnes, susegti ir atsegti didesnes sagas, prižiūrint suaugusiajam bandyti pats viską apsirengti ir nusirengti.

Suaugusiajam visada rodosi, kad bus paprasčiau ir greičiau, jei jis viską padarys už vaiką. Ypač tai aktualu rytais, kai visi skuba, mamos ar tėčio dėmesys nukreiptas į kitas užduotis. Taigi. Visų pirma, mokant vaiką savarankiškai rengtis, nereikėtų jo skubinti. Arba nemokyti tada, kai skubama. Mažiems prištukams reikia įgudimo.

Dar vienas dalykas, kuo gali padėti mama – tai iš anksto apgalvoti vaiko garderobą. Prieš pirkdami drabužėlius, pagalvokite, ar vaikas kasdien pats galės apsirengti įmantriai surauktą ir aptemptą palaidinę arba megztinį su daugybe mažų sagučių? Greičiausiai, ne... Todėl kasdienai geriau rinktis paprastesnę ir laisvesnę aprangą bei apavą.

Žinoma, pats savaime vaikas to išmokti negali. Reikia jam padėti. Vaikui reikia rodyti, kuo skiriasi išvirkščia pusė nuo gerosios, kaip atskirti priekį nuo nugarinės dalies. Kad rengimasis netaptų kasdiene katorga, įveskite žaidimo elementų. Sukurkite dainelę ar eilėraštuką apie kairę ir dešinę koją, apie palaidinės priekį, išvirkščią pusę ir pan. Mūsų dvimetei didelį įmpulsą davė knygelė, kurioje nupiešta, kaip mažas vaikutis ieško, kur reikia mauti kojinę – jis iš pradžių ją užsideda sau ant nosies, paskui bando uždėti mylimam meškučiui ant galvos, tada mūsų mažoji smalsuolė pradeda jį mokyti rodydama, kur iš tiesų reikia mauti kojinytes. Beje, dėl kojinių problemų tikrai gali kilti. Pastebėta, kad trimetis lengvai gali suaugusiajam padėti apmauti kojinę, o sau pačiam tai padaryti nepavyksta. Visų pirma, derėtų įsitikinti, ar jo kojinytės nėra pernelyg siauros. Galbūt nupirkę vienu dydžiu didesnes, palengvinsite šį sudėtingą rengimosi etapą? Taip pat visada galite rengtis kartu: šalia sudėkite savo ir vaiko drabužėlius ir kartu renkitės, aptardami, kaip tai padaryti teisingai. Galite bendradarbiauti, sakydami vaikui: „Tu apsivilk megztinį, o aš susegsiu“. Kai vaikutis jau pakankamai įgudęs, galite surengti „varžybas“ – kas greičiau apsirengs.

Jei norite išmokyti apsimauti kelnes, taip pat atkreipkite dėmesį, kokios jos yra: kad vaikui būtų patogu į jas įlįsti (tarkim, su džinsais gali būti sudėtingiau, nes audinys nepasalankus), geriau jei jos būtų su guma, o ne su sudėtingomis mažomis sagutėmis ar kitokiais užsegimais. Batai su raišteliais taip pat mažųjų savarankiškumui ugdyti nėra patys tinkamiausi. Iš pradžių parodykite, kaip dedam kojytę, kad batukų priekiai turi draugauti, o ne į skirtingas puses žiūrėti. Kaip atlaisvinti dirželius arba pataisyti liežuvėlį.

Bet kuriuo atveju, jei vaiko apranga bus šiek tiek laisvesnė, jam tikrai bus gerokai lengviau išmokti apsirengti. Mokymuisi užsegti sagas bei įvairius raištelius galima panaudoti ir minkštus vaikų žaisliukus ar kitus namų daiktus. Prisiūkite ant jų sagų, kilpelių, raištelių. Tarkim, kiškio ausytės sagutėmis gali būti prisegamos prie galvytės ar prie pečių, o naktinės užuolaidos per vidurį viena su kita gali būti sulipinamos lipnia juostele.

Dar vienas dalykas – vaikučio skonio ir stiliaus paisymas. Nuo dvejų iki penkerių metų vyksta ypač svarbus asmenybės formavimosi, mąstymo ir elgesnos formų įsitvirtinimo, savojo „aš“ kūrimosi etapas, todėl labai svarbu vaiko nesuvaržyti ten, kur nereikia. Jei vaikas nori pats rinktis, ką rengtis, leiskite spręsti pačiam, net jeigu jums išsirinktas derinys neatrodo skoningas. Žinoma, prižiūrėti, kad apranga atitiktų sezoną, vis dėlto būtų verta. Pamenu, viena mano pažįstama gudriai išsprendė konfliktą, kai vidury žiemos jos dvimetė sugalvojo apsipirkti važiuoti su maudymosi kostiumėliu – jai buvo pasiūlyta tą kostiumėlį apsirengti ant palaidinės ir pėdkelnių, taip visi liko patenkinti.

Sėkmės savarankiškumo žaidimuose!

Parengė Jurga Lūžaitė"

Paimta iš Bernardinai.lt

PAVASARIO PASAKA

Žingsniavo sau Pavasarėlis dangaus skliautu pirma savęs stumdamas vežimaitį, kupiną mažų kibirėlių su įvairiaspalviais dažais. Turėjo jis užduotį nuspalvinti debesėlių kraštus. Brūkšt melsva spalva per vieną debesėlį, brūkšt rausva per kitą. O mieguisti debesėliai, Pavasario pakutenti, atsibunda, juokingai sujuda, sukruta ir tingiai nuplaukia tolyn. Į jų vietą atslenka kiti ir vėl mažasis jaunikaitis spalvina jų šonus. Staiga Pavasaris pamatė šokančias žvaigždutes. Sukosi jos ratu ant minkšto, šilto debesėlio, krykštavo už rankų susiėmę, ilgas auksines garbanas išpynę.

Net išsižiojo iš nuostabos Pavasaris tokį auksu spindintį grožį regėdamas, stumtelėjo savo vežimaitį, tas užkliuvo už debesėlio ir apvirto.

Ir nukrito į žemę daugybė mažų kibirėlių su įvairiaspalviais dažais. Pasklido pažiro tūkstančiai spalvotų lašelių, sutvisko, suraibuliavo nudažydami visom vaivorykštės spalvom kalnus ir slėnius, medžius ir gėles.

Į Žemę atėjo pavasaris…

Danutė

Ačiū autorei ir:

http://www.draugauki.me/

Pavasario fėjos burtai

Ar žinai, iš kur atkeliauja pavasaris? Jo namai – toli toli, už žaliųjų kalnų, tavo širdy. Jo šalis pilna saulės, vėjų šiltų, žiedų, paukščių čiulbesio ir lietaus pumpurų. Kasmet jis Žemėn žengia, ir iš savojo glėbio dalina gyvybės burtus tau ir man, ir visiems, kas gyvi – paukšteliams, žvėreliams, medžiams, drugeliams, ir suvis kiekvienam, kuris jo laukia.
Pasaulio vidury plyti ežeras, vardu Žemynėlės akis. Jis mūsų pasakojime svarbus tuo, kad pirmasis pabunda ir žiemos miego. Nuo čia ir prasideda Pavasario kelias. Kodėl būtent čia – tuoj jums ir papasakosiu.
Šiame ežere skaidru kaip aukštajam danguj. Žemynėlės akis neužsimerkia net žiemą, tik jos paviršius nurimsta ir blizga kaip stiklas. Ežere gyvena du broliai. Vieno rankose lietus, kito rankose – saulė. Kol jie būva ežere, sapnuoja gražius sapnus. Sapnuoja augalus ir gyvius, spalvas ir kvapsnius įvairiausius, ir garsus įstabius. Tuos sapnus žmonės mato ir girdi, ir galiausiai jiems meiliai suspaudžia širdį. Sako širdis: „Pasiilgau Pavasario!” Kai žmonių randasi pakankamai daug, pabunda iš žalio miego pavasario fėja. Pramerkia savo žydras akis, krusteli sidabro sparnus, ir lekia ežero žadinti. Jos žydrų akių šviesa pakviečia iš miego du brolius. Subanguoja, sujuda ežeras – Žemynėlės akis, ir stojasi iš jo du jaunikaičiai. Vieno rankose saulė, kito rankose – lietus. Taip drauge jie eina per pasaulį ir parneša Žemei pavasarį. Šiuos du brolius gali pasikviesti ir tu. Kviesti reikia taip: „Pavasari, mylimas broli – išauski vėl žaliąją juostą ant motinos Žemės širdies!”

©Ringa Tėja, pasakų fėja
https://www.facebook.com/sekupasaka

PASAKA BE GALO

Vyšnia

Atėjo pavasaris - vyšnia apsipylė baltais nuostabiais žiedais.
Atėjo vasara - vyšnia sunokino sultingas uogas.
Atėjo ruduo - vyšnia numetė lapus.
Atėjo žiema - vyšnios šakos pasidengė sniegu.
Atėjo pavasaris - ...

http://www.mokyklele.net/index.php/mokomoji-medziaga/6-pirma-klase/35-pasakos-be-galo

Mažyliai atranda pavasarį