Hiperaktyvūs vaikai ir jų ugdymas
Sutikite: ramūs, tylūs ir paklusnūs vaikai neramina. Tuoj pradedi galvoti, kad kažkas ne taip. Bet ar normalu, kai vaikas ištisas 24 valandas šokdina savo mylinčius tėvus? Ir kur riba tarp normos ir nukrypimo?
Aktyvus vaikas - tai gerai, tai reiškia, kad jis žvalus ir sveikas ir, antra, jis turi pilnai adekvačius tėvus, kurie jo nespaudžia auklėjimu, etiketu ir kitomis vaiko psichinei sveikatai nenaudingomis smulkmenomis. Jis bėgioja ir šokinėja, laužo ir taiso, išmėto ir surenka, griauna ir stato, o dar ir kandžiojasi, mušasi, šoka, dainuoja, šūkauja - ir visa tai vienu metu. Tik tapus tokios brangenybės mama, supranti senos geros patarlės "Koks tu geras, kai miegi!" prasmę.
Bet jei tai normalu, kodėl vaikų neurologai vienu balsu hiperaktyvumą vadina patologija ir taip norisi nepasėdai išrašyti raminančių. Pasirodo yra didelis skirtumas tarp paprasto aktyvumo ir įkyraus susijaudinimo būsenos.
Hiperaktyvumo testas:
Panašu į vaikišką žaidimą: "Rask 5 skirtumus"...
Ir taip...
Aktyvus vaikas:
- Didesnę dienos dalį nenusėdi vietoje, labiau mėgsta judrius žaidimus. Tačiau, jei susidomi, gali ir su mama knygelę paskaityti ir dėlionę surinkti.
- Greitai ir daug kalba, užduoda begalę klausimų.
- Miego ir mitybos sutrikimai - greičiau išimtis.
- Aktyvus ne visose srityse. Pvz., nepasėda ir nenuorama namuose, tačiau ramus ir tylus darželyje, svečiuose pas mažai pažįstamus žmones.
- Neagresyvus. Tai yra, susijaudinęs ar netyčia gali susipešti su "smėlio dėžės" kolega, tačiau pats retai inicijuoja konfliktus.
Hiperaktyvus vaikas:
- Pastoviai judėjime ir negali kontroliuoti savo elgesio, net jei pavargo, jis nenustoja judėti, o galutinai netekęs jėgų, ima isterikuoti ir verkti.
- Greit ir daug kalba, nurydamas žodžius, pertraukdamas, nebaigia išklausyti pašnekovo. Užduoda milijoną klausimų, bet retai išklauso atsakymus.
- Jį sunku užmigdyti, o jei miega, tai neramiai. Jis dažnai turi virškinimo sutrikimų. Dažnai alergiškas.
- Vaikas nevaldomas, be to visiškai nereaguoja į draudimus ir apribojimus.Bet kokiomis sąlygomis (namuose, darželyje, svečiuose) vienodai aktyvus.
- Dažnai išprovokuoja konfliktus. Nekontroliuoja savo agresijos - pešasi, mušasi, kandžiojasi, stumdosi, be to naudoja pagalbines priemones - akmenis, pagalius.
Iš kur kojos dygsta?
Pagrindinis hiperaktyvių ir tiesiog aktyvių vaikų skirtumas - tai ne vaiko charakterio bruožas, bet nevisiškai adekvatyvus supančios aplinkos suvokimo ir kūdikystės metu atsiradusio sutrikimo pasekmė. Rizikos grupei priklauso vaikai, gimę Cezario operacijos būdu, esant patologiniam sunkiam gimdymui, neišnešioti, gimę mažo svorio kūdikiai. Šiais šiuolaikinio gyvenimo tempo ir masinio užterštumo laikais, hiperaktyvūs vaikai tampa ne išimtis, bet beveik norma. Nors ne visi vaikai, patenkantys į rizikos grupę, tampa hiperaktyviais.
Ir, galų gale, jei visi "nesusipratimai" (neramumas, isteriškumas, pilvo spazmai, miego ir mitybos sutrikimai) neišnyksta pirmais gyvenimo metais, niekada ne vėlu siekti vaiko vystymosi normalizavimo vėlesniu periodu.
Tyrimai rodo, kad hiperaktyvumo sindromą turi apie 20%mokyklinio amžiaus vaikų, o berniukų tarpe jis 4 kartus dažnesnis.
Hiperaktyvūs vaikai ikimokykliniame amžiuje pridaro nemažai rūpesčių jį supantiems žmonėms. Pradėjus lankyti mokyklą problemos tik gilėja ir gali lydėti vaiką vos ne visą gyvenimą. Ir suaugus prognozės nevienareikšmiškos. Optimistai sako, kad iš hiperaktyvių vaikų išauga lyderiai ir vadovai. Tačiau yra duomenų, kad ketvirtadalis tokių vaikų susiduria su sunkumais visą gyvenimą. Ne išimtis, kad paauglystėje hiperaktyvumas gali iššaukti asocialių elgesį ir įvairias priklausomybes.
Ramybės, tik ramybės!
Ką daryti, kad vaikas atsikratytų aktyvumo pertekliaus? Sudaryti jam atitinkamas gyvenimo sąlygas. Tai rami aplinka šeimoje, tikslus dienos režimas (būtinas pasivaikščiojimas gryname ore, kur yra galimybė išsikrauti). Teks keistis ir labai emocionaliems ir visur skubantiems ir nespėjantiems tėvams. Ramiai išsiruošiame į darželį, palikdami pakankamai laiko ramiam apsirengimui ir pusryčiams, mažiau nervinamės ir skubiname vaiką, rečiau keičiame planus eigoje.Pasakykite sau: "Griežtas dienos režimas" ir patys tapkite labiau organizuotais.
Taip pat pasinaudokite sekančiais patarimais:
- Mažylis nekaltas, kad jis toks "gyvas", todėl beprasmiška jį barti, bausti, kelti žeminančias tylos scenas. Tuo jūs pasieksite tik vieno - jo savivertės pažeminimo, kaltės jausmo, kad jis "neteisingas" ir negali įtikti mamai ir tėtei.
- Mokykite vaiką valdyti save. Tai jūsų pirmasis tikslas. Kontroliuoti savo emocijas padės "agresyvūs" žaidimai. Negatyvių emocijų turime mes visi, taip pat ir jūsų vaikas. tačiau reikia mokyti teisingai išreikšti savo pyktį - negalima mušti gyvų būtybių, gali trenkti kumščiu į žemę, trypti kojomis. Jam svarbu iškrauti neigiamą energiją į išorę ir jūs išmokykite jį tai daryti saugiai sau ir kitiems.
- Auklėdami stenkitės išvengti kraštutinumų - pernelyg švelnaus bendravimo ir padidintų reikalavimų. Negalima leisti visiško nesivaldymo, vaikai turi aiškiai žinoti elgesio taisykles įvairiose situacijose. Tačiau draudimų ir reikalavimų kiekis turi būti protingai minimalus.
- Vaiką reikia girti kiekvieną kartą, kai jam pavyko susivaldyti ar atlikti darbą iki galo. Paprastuose įpareigojimuose ar darbuose reikia išmokyti paskirstyti jėgas, kad jų pakaktų iki galo atlikti užduotį.
- Būtina saugoti vaikus nuo per didelio įspūdžių kiekio ir pervargimo (televizorius, kompiuteris), vengti žmonių susibūrimo vietų (didelių parduotuvių ir pan.)
- Kai kada padidintą aktyvumą iššaukia per dideli tėvų reikalavimai, kurių vaikas negali įgyvendinti dėl savo amžiaus ir nesusiformavusių gebėjimų. Taip pat dėl per didelės įtampos.Tokiu atveju tėvai turi būti mažiau reiklūs ir sumažinti vaiko užimtumą (per didelis būrelių, užsiėmimų kiekis).
- "Judėjimas - tai gyvenimas". Jei nėra pakankamai sąlygų vaikui fiziškai išsikrauti, tai taip pat padidina vaiko hiperaktyvumą. Negalima slopinti prigimtinio poreikio išsidūkti, pabėgioti, pašokinėti.
-Kartais elgesio sutrikimus gali iššaukti psichinė trauma.Pvz., krizinė situacija šeimoje, skiriantis tėvams, vienam šeimos nariui blogai elgiantis su vaiku ar kitais jo artimaisiais, konfliktai su bendraamžiais ir panašiai.
- Apgalvodami vaiko mitybą, stenkitės, kad maistas būtų vitaminingas, sveikas ir švarus. Mažiau keptų, rūkytų produktų, saldumynų, gazuotų gėrimų, daugiau vaisių ir daržovių. Jei vaikas nenori valgyti - neverskite!
- Paruoškite nenuoramai aktyvaus veikimo zoną, kur jis galėtų išsidūkti. Aktyvus sportas jam tiesiog būtinas.
- Pratinkite ir prie ramių žaidimų. Skaitykite, lipdykite, karpykite, dėliokite dėliones, žaiskite loto ir domino. Nepalikite vaiko vieno su krūva žaislų, bet žaiskite kartu, kol įpras. Jei vaikui sunku išsėdėti vienoje vietoje, jis dažnai išsiblaško, sekite paskui jį. "Tau įdomu kas už lango? Einame, pažiūrėsim.Tačiau, patenkinus poreikį, grįžkite prie ankstesnio žaidimo ir pasistenkite jį baigti.
- Mokykite vaiką atsipalaiduoti. Tai gali būti jogos elementai, kvėpavimo žaidimai, rami muzika, kvapų , pasakų, meno terapija.
- Nepamirškite vaikui kartoti, kaip stipriai jį mylite.
Ir viskas, paklausite jūs? O kaip patologija ir nukrypimai, kuriuos jus gąsdino neurologas? Rizika visada išlieka, tačiau raminantys vaistai problemos neišspręs. ką daro vaistai? Jie užslopina vaiko aktyvumą, lyg stabdo jį, bet priežastis išlieka ir bet kada gali vėl išlįsti į paviršių. Hiperaktyvumas - ne liga, o tik nukrypimas nuo normos, kuris yra šalinamas ar bent sušvelninamas teisingu auklėjimu. Numoti ranka, atseit - išaugs, taip pat negalima. Deja, gali ir nepraeiti. O tada dar didesnės problemos atsiras mokykloje, vaikui bus sunku bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. O mamos sparnelis jau bus , deja, ne visada ir ne taip arti, kaip norėtųsi.
Šaltinis: http://www.kidsunity.org/new/1192-podvizhnyy-giperaktivnyy-nesnosnyy-.html
Sutikite: ramūs, tylūs ir paklusnūs vaikai neramina. Tuoj pradedi galvoti, kad kažkas ne taip. Bet ar normalu, kai vaikas ištisas 24 valandas šokdina savo mylinčius tėvus? Ir kur riba tarp normos ir nukrypimo?
Aktyvus vaikas - tai gerai, tai reiškia, kad jis žvalus ir sveikas ir, antra, jis turi pilnai adekvačius tėvus, kurie jo nespaudžia auklėjimu, etiketu ir kitomis vaiko psichinei sveikatai nenaudingomis smulkmenomis. Jis bėgioja ir šokinėja, laužo ir taiso, išmėto ir surenka, griauna ir stato, o dar ir kandžiojasi, mušasi, šoka, dainuoja, šūkauja - ir visa tai vienu metu. Tik tapus tokios brangenybės mama, supranti senos geros patarlės "Koks tu geras, kai miegi!" prasmę.
Bet jei tai normalu, kodėl vaikų neurologai vienu balsu hiperaktyvumą vadina patologija ir taip norisi nepasėdai išrašyti raminančių. Pasirodo yra didelis skirtumas tarp paprasto aktyvumo ir įkyraus susijaudinimo būsenos.
Hiperaktyvumo testas:
Panašu į vaikišką žaidimą: "Rask 5 skirtumus"...
Ir taip...
Aktyvus vaikas:
- Didesnę dienos dalį nenusėdi vietoje, labiau mėgsta judrius žaidimus. Tačiau, jei susidomi, gali ir su mama knygelę paskaityti ir dėlionę surinkti.
- Greitai ir daug kalba, užduoda begalę klausimų.
- Miego ir mitybos sutrikimai - greičiau išimtis.
- Aktyvus ne visose srityse. Pvz., nepasėda ir nenuorama namuose, tačiau ramus ir tylus darželyje, svečiuose pas mažai pažįstamus žmones.
- Neagresyvus. Tai yra, susijaudinęs ar netyčia gali susipešti su "smėlio dėžės" kolega, tačiau pats retai inicijuoja konfliktus.
Hiperaktyvus vaikas:
- Pastoviai judėjime ir negali kontroliuoti savo elgesio, net jei pavargo, jis nenustoja judėti, o galutinai netekęs jėgų, ima isterikuoti ir verkti.
- Greit ir daug kalba, nurydamas žodžius, pertraukdamas, nebaigia išklausyti pašnekovo. Užduoda milijoną klausimų, bet retai išklauso atsakymus.
- Jį sunku užmigdyti, o jei miega, tai neramiai. Jis dažnai turi virškinimo sutrikimų. Dažnai alergiškas.
- Vaikas nevaldomas, be to visiškai nereaguoja į draudimus ir apribojimus.Bet kokiomis sąlygomis (namuose, darželyje, svečiuose) vienodai aktyvus.
- Dažnai išprovokuoja konfliktus. Nekontroliuoja savo agresijos - pešasi, mušasi, kandžiojasi, stumdosi, be to naudoja pagalbines priemones - akmenis, pagalius.
Iš kur kojos dygsta?
Pagrindinis hiperaktyvių ir tiesiog aktyvių vaikų skirtumas - tai ne vaiko charakterio bruožas, bet nevisiškai adekvatyvus supančios aplinkos suvokimo ir kūdikystės metu atsiradusio sutrikimo pasekmė. Rizikos grupei priklauso vaikai, gimę Cezario operacijos būdu, esant patologiniam sunkiam gimdymui, neišnešioti, gimę mažo svorio kūdikiai. Šiais šiuolaikinio gyvenimo tempo ir masinio užterštumo laikais, hiperaktyvūs vaikai tampa ne išimtis, bet beveik norma. Nors ne visi vaikai, patenkantys į rizikos grupę, tampa hiperaktyviais.
Ir, galų gale, jei visi "nesusipratimai" (neramumas, isteriškumas, pilvo spazmai, miego ir mitybos sutrikimai) neišnyksta pirmais gyvenimo metais, niekada ne vėlu siekti vaiko vystymosi normalizavimo vėlesniu periodu.
Tyrimai rodo, kad hiperaktyvumo sindromą turi apie 20%mokyklinio amžiaus vaikų, o berniukų tarpe jis 4 kartus dažnesnis.
Hiperaktyvūs vaikai ikimokykliniame amžiuje pridaro nemažai rūpesčių jį supantiems žmonėms. Pradėjus lankyti mokyklą problemos tik gilėja ir gali lydėti vaiką vos ne visą gyvenimą. Ir suaugus prognozės nevienareikšmiškos. Optimistai sako, kad iš hiperaktyvių vaikų išauga lyderiai ir vadovai. Tačiau yra duomenų, kad ketvirtadalis tokių vaikų susiduria su sunkumais visą gyvenimą. Ne išimtis, kad paauglystėje hiperaktyvumas gali iššaukti asocialių elgesį ir įvairias priklausomybes.
Ramybės, tik ramybės!
Ką daryti, kad vaikas atsikratytų aktyvumo pertekliaus? Sudaryti jam atitinkamas gyvenimo sąlygas. Tai rami aplinka šeimoje, tikslus dienos režimas (būtinas pasivaikščiojimas gryname ore, kur yra galimybė išsikrauti). Teks keistis ir labai emocionaliems ir visur skubantiems ir nespėjantiems tėvams. Ramiai išsiruošiame į darželį, palikdami pakankamai laiko ramiam apsirengimui ir pusryčiams, mažiau nervinamės ir skubiname vaiką, rečiau keičiame planus eigoje.Pasakykite sau: "Griežtas dienos režimas" ir patys tapkite labiau organizuotais.
Taip pat pasinaudokite sekančiais patarimais:
- Mažylis nekaltas, kad jis toks "gyvas", todėl beprasmiška jį barti, bausti, kelti žeminančias tylos scenas. Tuo jūs pasieksite tik vieno - jo savivertės pažeminimo, kaltės jausmo, kad jis "neteisingas" ir negali įtikti mamai ir tėtei.
- Mokykite vaiką valdyti save. Tai jūsų pirmasis tikslas. Kontroliuoti savo emocijas padės "agresyvūs" žaidimai. Negatyvių emocijų turime mes visi, taip pat ir jūsų vaikas. tačiau reikia mokyti teisingai išreikšti savo pyktį - negalima mušti gyvų būtybių, gali trenkti kumščiu į žemę, trypti kojomis. Jam svarbu iškrauti neigiamą energiją į išorę ir jūs išmokykite jį tai daryti saugiai sau ir kitiems.
- Auklėdami stenkitės išvengti kraštutinumų - pernelyg švelnaus bendravimo ir padidintų reikalavimų. Negalima leisti visiško nesivaldymo, vaikai turi aiškiai žinoti elgesio taisykles įvairiose situacijose. Tačiau draudimų ir reikalavimų kiekis turi būti protingai minimalus.
- Vaiką reikia girti kiekvieną kartą, kai jam pavyko susivaldyti ar atlikti darbą iki galo. Paprastuose įpareigojimuose ar darbuose reikia išmokyti paskirstyti jėgas, kad jų pakaktų iki galo atlikti užduotį.
- Būtina saugoti vaikus nuo per didelio įspūdžių kiekio ir pervargimo (televizorius, kompiuteris), vengti žmonių susibūrimo vietų (didelių parduotuvių ir pan.)
- Kai kada padidintą aktyvumą iššaukia per dideli tėvų reikalavimai, kurių vaikas negali įgyvendinti dėl savo amžiaus ir nesusiformavusių gebėjimų. Taip pat dėl per didelės įtampos.Tokiu atveju tėvai turi būti mažiau reiklūs ir sumažinti vaiko užimtumą (per didelis būrelių, užsiėmimų kiekis).
- "Judėjimas - tai gyvenimas". Jei nėra pakankamai sąlygų vaikui fiziškai išsikrauti, tai taip pat padidina vaiko hiperaktyvumą. Negalima slopinti prigimtinio poreikio išsidūkti, pabėgioti, pašokinėti.
-Kartais elgesio sutrikimus gali iššaukti psichinė trauma.Pvz., krizinė situacija šeimoje, skiriantis tėvams, vienam šeimos nariui blogai elgiantis su vaiku ar kitais jo artimaisiais, konfliktai su bendraamžiais ir panašiai.
- Apgalvodami vaiko mitybą, stenkitės, kad maistas būtų vitaminingas, sveikas ir švarus. Mažiau keptų, rūkytų produktų, saldumynų, gazuotų gėrimų, daugiau vaisių ir daržovių. Jei vaikas nenori valgyti - neverskite!
- Paruoškite nenuoramai aktyvaus veikimo zoną, kur jis galėtų išsidūkti. Aktyvus sportas jam tiesiog būtinas.
- Pratinkite ir prie ramių žaidimų. Skaitykite, lipdykite, karpykite, dėliokite dėliones, žaiskite loto ir domino. Nepalikite vaiko vieno su krūva žaislų, bet žaiskite kartu, kol įpras. Jei vaikui sunku išsėdėti vienoje vietoje, jis dažnai išsiblaško, sekite paskui jį. "Tau įdomu kas už lango? Einame, pažiūrėsim.Tačiau, patenkinus poreikį, grįžkite prie ankstesnio žaidimo ir pasistenkite jį baigti.
- Mokykite vaiką atsipalaiduoti. Tai gali būti jogos elementai, kvėpavimo žaidimai, rami muzika, kvapų , pasakų, meno terapija.
- Nepamirškite vaikui kartoti, kaip stipriai jį mylite.
Ir viskas, paklausite jūs? O kaip patologija ir nukrypimai, kuriuos jus gąsdino neurologas? Rizika visada išlieka, tačiau raminantys vaistai problemos neišspręs. ką daro vaistai? Jie užslopina vaiko aktyvumą, lyg stabdo jį, bet priežastis išlieka ir bet kada gali vėl išlįsti į paviršių. Hiperaktyvumas - ne liga, o tik nukrypimas nuo normos, kuris yra šalinamas ar bent sušvelninamas teisingu auklėjimu. Numoti ranka, atseit - išaugs, taip pat negalima. Deja, gali ir nepraeiti. O tada dar didesnės problemos atsiras mokykloje, vaikui bus sunku bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. O mamos sparnelis jau bus , deja, ne visada ir ne taip arti, kaip norėtųsi.
Šaltinis: http://www.kidsunity.org/new/1192-podvizhnyy-giperaktivnyy-nesnosnyy-.html
