2012 m. rugsėjo 1 d., šeštadienis

 NAUJASIS MOKYMO SKAITYTI METODAS

Gyvename tokiais laikais ir tokiomis sąlygomis, kad vaiką išmokyti lietuviškai skaityti labiausiai tinka priešmokyklinis amžius — 3-5 metai. Dabar vaikas šitam dalykui tikrai jau priaugęs.Tik nereikia jam atimti šitokių sąlygų, bet reikia jas dar sudaryti, kad vaikas mokymosi (skaityti) noru apsikrėstų. O šitam gali padėti paskaitymas jam vaikiškų įdomių ir gerai suprantamų knygelių ar straipsnelių, sukeliančių vaikui tikro džiaugsmo, žinoma, kartu reikia pabrėžti, kad išmokęs skaityti pats galėtum pasiskaityti. Šitam dalykui gali padėti pasidžiaugimas jau pramokusiais skaityti vaikais ir pasididžiavimas tokiais. Apskritai čia gali daug padėti teigiamas atsiliepimas apie vaikus, kurie jau moka skaityti. Bet daugiausia gali vaikus patraukti matymas skaitančių pačių tėvų, nes daugiausia maži vaikai nori tokiais būti, kaip jų tėvai. Šis mažo o polinkis (nusistatymas) taip greit nesikeičia. Jis nori būti molas, kaip tėtis ar mama. Šitą įstatymą gali nuvilti tik netaktiškas ir perstiprus tėvų reikalavimas, prašokąs vaikų pajėgumą. Taigi mažą vaiką reikia greičiau pagirti už gebėjimą, negu griebtis barimo ar peikimo už negebėjimą. Taip pat netinka ir vaiko liaupsinimas. Tinka saikingas mokėjimo pripažinimas.

Amerikiečiai šiuo metu siūlosi skaitymo mokymą pradėti 10-12 amžiaus mėnesių. Tai būtų atspara prieš europiečius ir kitas tautas, kurias šiuo atveju nori palikti užpakaly, nes jos iki šio meto prieš amerikiečius pirmavo. Bet yra klausimas, ar šis būdas tikrai bus sėkmingas, nes lopšinis kūdikis dar dažnai nemokės ištarti net atitinkamo garso (žr. Ladies Home Journal, May 1965). Bet kitas reikalas su 3 metų vaiku, kuris dažnai pareiškia norą ir parodo gebėjimą skaitymo mokymuisi ir šį veiksmą nesunkiai nugali, jei tik turi gebančius pagalbininkus. Mano asmeniška praktika parodė, kad dirbant su 3-4 metų vaiku po 10-15 min. kasdien galima puikiai išmokyti skaityti per porą mėnesių, o sunkiausiu atveju per pusę metų (tai patvirtina mano paties dukra Ritelė, žr. Darbininkas, 1965 III.3; Clevelande — čyvų vaikai, gi Vokietijoj trijų metų Tomukas Bremerhafene stebino vokiečių žurnalistus savo sugebėjimais skaityti laikraščius). Kiti juos linkę vadinti "talentingais vaikais", bet aš palaikyčiau tik apdairiais jų tėvus, nes jie, užuot apkrovę savo vaikus šautuvais ir kitais niekingais žaislais, kurie tik gadina vaiką, parūpina jiems kuriamosios medžiagos ir tokio pat kuriamojo darbo.

Skaitymo mokymo metodu tenka laikyti mokomosios medžiagos perteikimo tvarką ir būdą. Skaitymo procese paprastai vaikams sunkiausia pagriebti garsų liejimasis — jų jungimasis į skiemenis. Praktinį darbą atlieką mokytojai puikiai žino, kad pasitaiko vaikų, kurie garsų liejimo (į skiemenis ir žodžius) nepagauna net trejetą metų, dirbant kasdien po 3-4 vai. Atsidūręs šitokiose sąlygose vaikas praranda bet kokį interesą apskritai mokslui ir net bijo apie jį pagalvoti. Nors jie atskiras raides - garsus moka puikiausiai, bet sugriebti paties skaitymo proceso tai jiems nepadeda. Šitas iracionalus veiksmas nėra taip lengvai pagaunamas. Jam suvokti reikalinga tam tikra intuicija, kurią ne kiekvienas vaikas greit apreiškia. Taigi, nuo Ko-menskio laikų pedagogai daug sielojasi, bet toliau raidžių pavaizdavimo garsų - raidžių mokymo metode dar nenuėjo. M. Montessori raidžių mokymą kiek pakonkretino — tai ir visa, bet garsų - raidžių skaitymo mokymo metode beveik nepažengta. Tiesa, amerikiečiai, vartodami nefonetinę anglų rašybą, priėmė John Russell Webbo "ištisų žodžių metodą". Bet šis metodas ir dabartiniu metu turi apsčiai nepasitenkinimo dėl to, kad esama net studentų, negebančių paskaityti aptiktų žodžių (Rudolf Flesch, Why Johnny Can't Read).

Norėdamas tiek vienų, tiek kitų trūkumų išvengti, aš pateikiau skiemenų metodu "Elementorių Ė kuris nuo garsų - raidžių elementorių aiškiai skiriasi. Pradžioj imamas balsis, kuris gali būti ir skiemeniu. Tokiu pirmuoju balsiu -skiemeniu paimtas Ė (mat, jis tinka didesniam kiekiui skiemenų ir žodžių pradiniam skaitymui). Prie balsio prijungiamas priebalsis, ir jis (skiemuo) bandomas skaityti vienu atveju, kad vaikas būtų įgalintas skaityti skiemenimis, kas skaitymo taisyklingumui visiškai neprieštarauja, nekliudo, čia vaikas neturi progos giedoti ar mykti, kas dažnai pasitaiko mokant garsų - raidžių metodu, nuo ko juos tenka ilgai atgrasinti. O šitai jau aiški yda, su kuria mokytojas turi ilgai vargti, kol atveda mokinius į tiesų kelią.

Mūsų kalboje yra 8 balsės (neskaitant nosinių), kurios gali būti imamos skiemenimis. Jas paduodu tokioj eilėj, kokia jos duotos elementoriuj: Ė, A, O, U, I, E, Y, ū. Jos duotos, kaip ir visos kitos, tik didžiosiomis (pradžioje vaikams tik tokios labiausiai tinka tiek skaitymui, tiek rašymui), nes jos yra paprasčiausios — turi nesudėtingas formas. Jų 78 puslapiai duoti tik dviraidžiais skiemenimis, kad vaikai pilnai įgustų lengvai skaityti. Be to, visi šie dviraidžiai skiemens prasideda priebalse ir baigiasi balse, nes arti 90 proc. mūsų kalbos žodžių taip sudaryti. Pradedančiam skaityti vaikui toki skiemens ir žodžiai lengviau paskaitomi, negu prasideda balse. Praktika su mažaisiais skaitytojais tai aiškiai patvirtino. Be to, vaikai, kurį laiką matydami ir skaitydami skiemenis, užsibaigiančius ta pačia balse, išmoksta tuos skiemenis bent iš dalies ir atpažinti. O čia nėra skiemenį sunkiau įsidėmėti, kaip atskirą raidę, nes praktika net su mažamečiais šitai pilnai patvirtino. Vaikas, čia pat matydamas skiemenį užsibaigiantį ta pačia raide, jau automatiškai linkęs kitą skiemenį skaityti panašiai, kaip ankstyvesnis buvo skaitytas. Čia ir glūdi pačio pasisekimo skaityme paslaptis.

Kai norima padėti vaikui, kurs ilgai nepagauna garsų liejimo paslapties, galima pasinaudoti šitokia analize, ypač tuo atveju, kai duoti keli skiemens su užsibaigiančia ta pačia balse (RO DO TO), šiuos skiemenis, vaikui matant ir jam pritariant, aiškiai perskaitau. Dabar aš skaitysiu garsus, o tu skaityk parašytus žodelius (skiemenis) :

R, O - RO
D, O - DO
T, O — TO (32 psl.).

Panašia analize galima pasinaudoti ir skaitant kitą puslapį (34):

—    Kokia raidė kiekvieno žodelio gale? (O)
—    Kuo baigiasi MO? (O)
—    Kuo baigiasi LO? (O)
—    Kuo baigiasi VO? (O)
—    Kuo baigiasi SO? (O)
—    Tai kaip reikia iš karto skaityti M ir O (MO).
—    Kaip reikia iš karto skaityti L ir O? (LO).
—    Kaip reikia iš karto skaityti V ir O? (VO).
—    Kaip reikia iš karto skaityti S ir O? (SO).

Šitokios analizės reikia labai retiems vaikams, bet ir retais atvejais reikia vaikui pagelbėti iš keblios padėties išeiti, nes tokiais atvejais vaikas jaučiasi tikrai bejėgis, o tai gali apspręsti net jo ateitį. Aš žinau mokytoją, kurs per trejetą metų nepajėgė vaikui išaiškinti garsų liejimo paslapties, o išėjęs į gyvenimą šis vaikas buvo sumanus ūkininkas.

Paskui prieinama paskutinio etapo skaitant dviraidžius skiemenis — tai skiemens, prasideda balse ir užsibaigia priebalse. Bet čia jau pakanka būti dėmesingu, ir vaikai lengvai šią naujovę nugali. Taip pat nesunkiai nugali triraidžius skiemenis, kai jis viduryje turi balsį, žodžiai su 3 ir net 4 greta stovinčiais priebalsiais atidėtini į poelementorinę knygą, nes jie reikalauja aiškaus įgudimo skaitymo procese.

Perėjimas nuo didžiųjų raidžių prie mažųjų taip pat sunkumų nesukelia. Tik pakanka bent poros straipsnelių didžiosiomis ir tų pačių straipsnelių mažosiomis, kai vaikai tuojau įpranta į mažąsias, teisingiau sakant, į nuolat vartojamus tekstus.

Nėra paslaptis, kad dalyką norint įvertinti, reikia jį gerai pažinti. Manąjį "Elementorių Ė" vertinant šito daugeliui trūko (išskyrus V. čižiūną — Darbininke ir Pr. Karalių — Dirvoj), nes nė vienas negebėjo iškelti jokio esminio dalyko, o tenkinosi trečiaeiliais priekaištais. Juk nė vienas iš jų neįžiūrėjo, kad čia visiškai naujas metodas, galįs vaikams žymiai palengvinti skaitymo mokymosi darbą, kuris šiems laikams taip yra būtinas. Aš stačiai stebiuosi recenzentų neįžvalgumu, kurie net Aidų skiltyse gauna vietos. Bet redaktorių, matyt, pasitikėta buvusiais autoritetais.

Šis metodas tai vidurio kelias tarp europinio ir amerikinio metodo (tarp fonetinio ir ištisų žodžių metodo). Jis mūsų kalbai ypatingai tinka, nes mes ne tik įpratę rašto darbus skirstyti skiemenimis (keliant į naują eilutę), bet net šnekamoje kalboje, ypač norėdami pabrėžti kurį nors žodį ar skiemenį. Tad šitai tinka ir skaitymo pradžioje, kai vaikas stengiasi kiekvieną žodį tarti tikrai aiškiai. O pagaliau šitai kalbos nesugadina, nes vaikas skiemenuoja tik labai trumpą laiką, kol jis pats jaučia to skiemenavimo reikalą, o vėliau nuo jo mielai atsipalaiduoja. Aš pats esu linkęs manyti, kad po kurio laiko tik šis metodas įsivyraus, kai mokytojai bus įtikinti pačių vaikų, kurie tuo metodu turės progos pabandyti mokytis, kad mūsų kalbai pats tinkamiausias — jos dvasią geriausiai atatinkąs. Tegu būsimųjų lietuviškų kartų vaikai skaitymo mokymosi atžvilgiu būna laimingesni, te šios rūšies technika jiems esti žymiai lengvesnė ir tekenčia jie mažesnes nuoskaudas nuo netinkamo mokymo formų.

Parašė Ignas Malėnas

Šaltinis:  http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&view=article&id=5226:mi&catid=318:2-vasaris&Itemid=364

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą