2011 m. sausis 26 d., trečiadienis

Girdimojo suvokimo ir foneminės klausos lavinimas

Girdimasis suvokimas – viena iš svarbiausių suvokimo formų (kartu su regimuoju ir taktiliniu suvokimu), kurios padeda susidaryti bendrą, išsamų pasaulio vaizdą. Girdimasis suvokimas – tai gebėjimas skirti ir atpažinti neverbalinius (gyvosios ir negytosios gamtos) ir verbalinius (kalbinius) garsus. Gamtoje nėra grynų garsų, mes gyvename įvairių garsų sraute, mus supa įvairialypis garsų fonas, kuriame ir vyksta suvokimas. Žmogus, turintis normalų girdimąjį suvokimą ir girdimąją atmintį, orientuojasi į garso sklidimo kryptį ir jį lokalizuoja, išskiria iš garsų srauto ir atpažįsta. Žmogus, kurio girdimasis suvokimas ir girdimoji atmintis sutrikę, nesuvokia sklindančio garsų srauto. Taip, kaip mes girdime nepažįstamą užsienio kalbą, bet jos nesuprantame (tik girdime besiliejantį garsų srautą, visiškai jo nesuvokdami). O jei ir lokalizuoja garsą, tai gali jo neatpažinti, nes sunkiai įsimena jį ir nesutapatina su garsą skleidžiančiu šaltiniu, t. y. neatsimena.
Sutrikus girdimajam suvokimui, vaikai negeba diferencijuoti iš klausos panašiai skambančių fonemų, neišmoksta pažinti garsų, nors periferinė klausa pilnavertė. Vaikai gali nesuprasti aplinkinių kalbos ir pagal intonacinę ritminę struktūrą. Vaikai , turintys girdimojo suvokimo sutrikimų nepalyginamai geriau diferencijuoja regimuosius nei garsinius dirgiklius. Ypač prastai diferencijuojami, atpažįstami sudėtingi garsiniai dirgikliai, besiskiriantys tik komponentų nuoseklumu. Išaiškintas ryšys tarp garsinių signalų analizės bei sintezės ir kalbos raidos. Vaikai, kuriems labai lėtai susidarydavo refleksai į garsinius dirgiklius ir blogai juos diferencijuodavo, kalba plėtojosi lėtai. Dėl girdimojo suvokimo trūkumų vaikai negeba diferencijuoti iš klausos panašiai skambančių fonemų ir todėl negali jų susieti su atitinkamomis grafemomis (raidėmis) rašydami. Kartais šie vaikai negirdi žodžio pabaigos, todėl netaria galūnių, sakinio pabaigos, todėl parašo nepilną sakinį. Taip pat nejaučia atskirų prasminių kalbos vienetų ribų, todėl gali rašyti, suliedami vieno žodžio pabaigą su kito pradžia ir t.t. Silpni bendrieji kalbiniai gebėjimai pasireiškia sintaksiniais ir morfologiniais trūkumais (negebėjimu konstruoti frazę ir derinti joje žodžius gramatiniais tarpusavio ryšiais), semantikos ir leksikos trūkumais (netiksliu žodžių reikšmių suvokimu ir vartojimu, pernelyg ribotu pagal amžių žodynu, dideliu atotrūkiu tarp pasyvaus ir aktyvaus žodyno), verbalizacijos sutrikimais (sunkia minčių raiška, skausmingomis reikalingo žodžio paieškomis, momentiniu žodžio pamiršimu kalbant). Vaikai negali vykdyti užduočių, kurioms reikia kalbos: papasakoti pagal paveikslėlį, ar jų seriją, paaiškinti žodžių, žyminčių paprastus buities daiktus, reikšmę, palyginti du daiktus, nusakyti jų bendrus bei skiriamuosius bruožus, rasti apibendrinančias sąvokas.

Girdimojo suvokimo lavinimo etapai:
• Gamtos, buitinių ir muzikinių garsų, gyvūnų ir žmonių balsų suvokimas, lydimas ritmo pojūčio lavinimo.
• Nekalbinių garsų skyrimas .
• Kalbinių garsų skyrimas .
• Skiemenų, panašių struktūra, skyrimas .
• Fonemų skyrimas .
• Žodžių skyrimas .
• Elementarių žodžio garsų analizės įgūdžių sudarymas .
• Bendrųjų verbalinių gebėjimų lavinimas .


Autorius © Jūratė Kaupienė

2011 m. sausis 24 d., pirmadienis

Televizijos įtaka vaiko vystymuisi


Televizorius seniai tapo dar vienu šeimos nariu mūsų namuose. Anglų mokslininkai nustatė, jog televizoriaus įtaka vaiko vystymuisi yra didžiulė ir, deja, ne teigiama. Du metus tyrėjai stebėjo tv įtaką vaikams nuo dviejų mėnesių iki ketverių metų. Buvo pastebėta, jog dažnai žiūrintiems tv blogėja regėjimas, auga svoris, pasireiškia nemotyvuota agresija ir kitos problemos. Amerikos specialistai nustatė, jog vidutiniškai statistinis amerikietis kalbasi su savo vaiku 38 minutes per savaitę, o per tą patį laiką vaikai žiūri televizorių 23 valandas. Mainichi Daily News rašo: Japonijos pediatrų asociacija teigia, jog vaikai, kurie ilgai sėdi prie televizoriaus, sunkiau įsimena žodžius, trumpiau išlaiko akių kontaktą su tėvais ir sunkiau bendrauja su aplinkiniais. Chiromi Ucumi sako : „Jei vaikai retai žaidžia su tėveliais ir mažai būna lauke, tai neigiamai veikia jų protinį vystymasi“ Japonų pediatras Sukeo Ito po savo ilgalaikių stebėjimų priėjo tvirtos išvados, jog televizorius kenkia mažiems vaikams. Susirinkę prie tv suaugę ir vaikai mažai juda, mažai kalba ir bendrauja, todėl lėčiau vystosi kalba ir motorika. Tuo tarpu paprasti tėvų ir vaikų pokalbiai teigiamai veikia psichologinį klimatą šeimoje, stiprina vaiko nervinę sistemą, vaikai tampa ramesni ir stabilesni. Kiekvienas tėtis ar mama gali reguliuoti televizijos įtaką vaikui. Psichologų nuomone vaikui iki 3 metų televizoriaus žiūrėti negalima. Net nežiūrint televizoriaus, o tik girdėdint jo garsinį foną, sulėtėja vaiko kalbos vystymasis. Televizorius kelia garsinį triukšmą, kuris trukdo vaikams išgirsti tėvų kalbą. Tėvai klaidingai mano, jog, įjungus televizorių, vaikas pastoviai girdi kalbą ir mokosi kalbėti pats, plečiasi jo žodynas ir kalbos suvokimas. Kad vystytųsi vaiko kalba turi vykti dialogas. Vaikas turi emociškai ir fiziškai pasinerti į dialogą su kitu asmeniu (tėčiu, mama, sesute, seneliais). Nes ankstyvajame amžiuje vaikas įsimena ne tik protu, bet visu kūnu. Žiūrint televizorių, dialogas apsunkinamas. Televizorius stabdo ir vaiko kūrybiškumo vystymąsi. Nes iš karto eina daugybė vaizdų, kurie pastoviai keičiasi, o pačiam vaikui nieko nereikia sugalvoti. Sėdėdamas prie televizoriaus vaikas pripranta pasyviai leisti laiką. Jis nenori bendrauti su bendraamžiais ir žaisti vaikiškų žaidimų. Tokie vaikai auga vangūs ir greit pasiduodantys blogai įtakai. Kaip apsaugoti vaiką nuo blogos televizoriaus įtakos? Vaikams nuo 3 iki 7 metų amžiaus galima žiūrėti televizorių ne daugiau 20 minučių. Taip pat jūs turite patys nuspręsti, kokią programą jam leisti žiūrėti. Nuo 7 metų televizorių galima leisti žiūrėti nuo 40 iki 60 minučių. Jūs ne visada galėsite kontroliuoti kokią programą leisti žiūrėti. Tokiu atveju svarbi jūsų nuomonė, žiūrint laidas kartu. Vaikas įsimins jūsų nuomonę apie įvairias laidas ir, greičiausiai, jos laikysis. Jei skirsite vaikui pakankamai dėmesio ir kartu praleisite dalį laisvo laiko, jam bus svarbiau bendrauti su jumis, nei žiūrėti televizorių. Jei jūs nuo vaikystės ugdysite savo vaikui televizoriaus žiūrėjimo kultūrą, sulaukus paauglystės jums beliks pakontroliuoti tik žiūrėjimo laiką. Tai liečia ne tik televizorių, bet ir kitas informacijos priemones (internetą, spaudą ir panašiai). Tėvai turi rūpintis, kad vaikas be mokyklos, televizoriaus ir kompiuterio, dar turėtų kuo užsiimti: lankytų įvairius būrelius, klubus, sekcijas. Paauglystėje reikėtų su vaikais kartu pažiūrėti keletą agresyvių filmų, kriminalinių laidų, kad vaikas suprastų, jog yra ir kitokia gyvenimo pusė, kad ne visi žmonės yra geranoriški. Kad gyvenime būna įvairių situacijų ir kaip reikia elgtis tokiose situacijose.
Sėkmės kuriant informacinių technologijų vartojimo kultūrą.


 Čia  labai išsamiai paaiškinama apie animacinių filmų įtaką vaikams:

Tiesa-apie-multiplikacinius-filmus-vaikams

Autorius © Jūratė Kaupienė
Šaltiniai:
http://www.ourbaby.ru/articles/article.aspx?id=1234 (2011-01-25)
http://www.youtube.com/watch?v=q4ffmwWuIfw
http://www.youtube.com/watch?v=nGU2TDNP7ZE&feature=related
http://rolalex.com.ua/televizor-i-deti-vliyanie/

Nuo kada tėveliams patartina pradėti savo atžalas mokyti skaityti.

Kolegės rado gerą vaizdo medžiagą. Rekomenduoju tėveliams.

2011 m. sausis 23 d., sekmadienis

Mano diena

Galbūt kažkam pritrūksta laiko,
Kai kam jo būna net per daug...
Sekundė - tai gyvybė vaiko,
Kuris negali dar palaukt...




Ikimokykliniame amžiuje vaikai sunkiai suvokia laiką. Mažas vaikas suvokia laiką remdamasis savo patirtimi - kada jis keliasi, eina į darželį, valgo pusryčius, pietus ir vakarienę, eina miegoti. Jei vaiko gyvenime laikomasi režimo, jau 3-4 metų vaikas skiria paros dalis: "Mes dar nepusryčiavome", "Jau vakaras. Greit ateis mama.". Ir darželyje laiko suvokimą pradedame lavinti nuo paros dalių. Rekomenduojame tai atlikti ir tėveliams namuose. Reikia nuolat atkreipti vaiko dėmesį į paros dalis, į režiminius momentus atitinkamu paros laiku. Siūlau pasinaudoti mano surinktais kūrinėliais ir kita vaizdine medžiaga, lavinant vaiko laiko suvokimą.














Čia galite paklausyti : Džimbos vaikai ir žvaigždės. "Balta diena".




MANKŠTA

Labas rytas, tau galvyte,
Ausis, nosis ir burnyte,
Labas rytas jums pečiai,
Būkit tiesūs kaip kariai.

Rankos būkit visad stiprios,
Pirštai, būkit visad miklūs.
Į svečius keliaukit
Kojų pirštus pagaukit.

Tu, liemuo lankstykis,
Kojos, patrepsėkit
Ir linksmai pas mamą
Judvi paskubėki.


RYTO DAINA

Vaikas jau pabudo,
Keliasi nosytė,
žiovauja burnytė,
Rausta jau žandai...
Girdi jau ausytės,
Dainą šią mamytės,
Akys prasimerkia,
Jau mane matai...

Rąžosi rankytės,
Spardosi kojytės,
Dar nenori keltis
Pilvas, nugara.
Bet išaušo rytas,
Reik daug padaryti,
Reik daug pamatyti,
Jau miegot gana.


KELKITĖS

Kelkitės miegaliai,
Kelkitės snaudaliai,
Gieda jau paukščiukai,
Kyla jau saulutė.

Skamba žadintuvas,
Birbia kaip lėktuvas,
Akeles atmerki,
Jau nauja diena.


ATSIKĖLIMO DAINA

Mažutėli, mažutėli,
Nemiegok, nemiegok...
Skambina varpelis,
Skambina varpelis,
Din dan don! Din dan don!


PASISVEIKINIMAS SU SAULE

Labas rytas saule,
Labas tau.
Labas rytas saule
Tau sakau.
Patekėk virš jūrų
Ir kalnų.
Patekėk virš pievų
Ir miškų.
Labas saule, tau auksine,
Labas tau, dangaus mėlyne,
Žmonės kelias iš lovelių-
Spindi šypsenos veideliuos.


LAIKRODĖLIS

Tik tak laikrodėlis
Man prie pagalvėlės,
Tiksi laikrodėlis
Skamba varpeliu.

Tik tak per dienelę,
Tik tak per naktelę,
Bėga rodyklėlės
Laiko takeliu.

Tik tak laikrodėlis,
Bėga rodyklėlės,
Mažos rodyklėlės
Skuba rateliu.

Mano diena
View more presentations or Upload your own.




PARA


PARA
View more presentations or Upload your own.


View more presentations or Upload your own.


VAKARO DAINELĖ

Jau vakarėlis atėjo,
Jau saulužėlė užmigo.
Greitai mėnuo patekės 2k
Ir žvaigždelės sužibės. 2k


PAMOJUOKIME SAULELEI

Pamojuokime saulelei -
Te ji skuba į namus.
Skamba pasakų varpeliai,
Kviečia sapną į svečius.

Vaike mažas, mažutėli,
Greit užmerki akeles,
Tuoj žvaigždelės, žvaigždužėlės
Į sapnelį ves tave.

Ten keisti svajų žmogeliai
Gano miego aveles,
Skambalėliais tilindžiuoja,
Kviečia šokiui žvaigždeles.

Mėnesėlio šypsenėlė
Supas juoko laiveliu...
Mik užmiki, mažutėli,
Užsikloki sapneliu.

Vos saulutei prašvitus,
Pasigirsta daina.
Piemenėlis raliuoja
Už kalnų dūdele.

NAKTIS

O naktis
Tokia miegūsta –
Užsimerkia
Ir užsnūsta...
Jai nėra
Jokių darbų,
Jai tik poilsis
Svarbu!
Ligi ryto
Ji gulės
Ant pagalvės
Didelės.

NAKTIES DAINA

Aš - naktis tamsi tamsi,
paslapčių pilna.
Ilgo kelio ilgesy
aš vienui viena.

Nematau gėlių spalvos,
paukščių negirdžiu.
sapnas žemės apvalios
guli ant pečių.

Šildau delnuose kvapu
stirniukus, kregždes.
Vėsų vėją aš supu
ir šaukiu žvaigždes.

LOPŠINĖ ANGELĖLIUI

Greitai nusileis naktis,
Kūdikis užmerks akis.
Mėnuo šypsos danguje,
Seka pasaką mama.

Apie tai kaip angelai
Išdykauja su vaikais,
Susitinka sapnuose
Ir išlieka širdyse.

Miegok, mano angelėli,
Miegok, užmerk akeles,
Miegok, vėlyvas vakarėlis
Tau laba ryta atneš.

Mano kūdikis ramus,
Nusišypso per miegus.
Aš esu visai šalia-
Tavo mylinti mama.

Nors aplink labai tylu,
Girdis choras angelų.
Noriu kad žinotum tu,
Kad tave labai myliu.

Miegok, mano angelėli,
Miegok, užmerk akeles.
Miegok, vėlyvas vakarėlis
Tau labą rytą atneš.

Lopšinę atlieka Žaneta Taurinskienė su dukrele Adriana.



Pirštukinis žaidimas

PIRŠTUKAI MIEGA

Šitas pirštukas nori miegelio,
Šitas – atsigulė jau į lovelę.
Šiam pirštukui akys merkias,
Šis pirštukas miega, knarkia
Šss... Tu, mažyli būk tylus,
Nes gali pažadinti broliukus.


Mįslės
Aukso lenta praskilo, visas pasaulis sukilo. (Saulė patekėjo)

Aukso paklodė visą žemę apglobė. (Aušra)

Juoda karvė visus gyvius pargriovė. (Naktis)

Pusė balta, pusė juoda, galuose raudona. (Diena ir naktis)

Dieną naktį bėga, niekur neišbėga. (Laikas)


Paveikslėliai spalvinimui:


2011 m. sausis 21 d., penktadienis

Tėveliams

Aš trapus ir baltas popieriaus lapas,
Pats nusispalvinti negaliu.
Tad jei piešite mane tamsiomis spalvomis-būsiu niūrus,
Jei piešite mane skaisčiomis spalvomis-būsiu šviesus ir linksmas.

Aš paruoštas lipdymui molio gabalas,
Pats nusilipdyti negaliu.
Tad jei lipdysite mane piktą-būsiu gąsdinantis,
Jei lipdysite mane mąstantį-būsiu paguodžiantis.

Aš maža, gležna gyvybės sėkla,
Pati išdygti negaliu.
Tad jei sėsite mane abejingai-užaugsiu menka,
Jei sėsite mane su meile-užaugsiu derlinga.

Aš Jūsu sumanyta, bet neužbaigta daina,
Pati sau žodžių pasirašyti negaliu.
Tad jei sudėsite į mane bet kokius žodžius-skambėsiu padrikai,
Jei sudėsite į mane išminties pilnus žodžius-skambėsiu gyvai.

Globokite, mylėkite mane. Aš-Jūsu vaikas

2011 m. sausis 16 d., sekmadienis

Paukšteliams šalta

Tai kitos mano darbo savaitės tema. Ką aš pasiūlysiu savo vaikams darželyje?


Zylutė



Tai sniego pripustė,
Tai privertė kalnus.
Atskrido zylutė
Man tiesiai į delnus.
- Daugiau negaliu jau
Nei skristi, nei kilti,
Apsaugok nuo vėjų
Ir leiski sušilti.
Paglosčiau zylutę
Ir šildžiau kvapu:
-Ar jau pailsėjai?
Ar jau nešiurpu?
Jei vėl bus tau šalta,
Atskrisk, dievaži,
Apsaugos nuo vėjo
Delniukai maži.
/Z. Gaižauskaitė/


Girios abėcėlė

Zyle, zylele, žvirbliuko kaimyne,
Zyle, nerasi grūdelių pusnyne.
Zyle, zylele, nuo sniego žila,
Zylėms grūdelių pilna lesykla.
/A. Matutis/

Pasakėlė - Dar Ne Pabaiga. Šaltis








Pirštukinis žaidimas

Žvirbleliai

Tra lia lia, tra lia lia- piršteliai sveikinasi
Šoka žvirblis su zyle. šokdynė
Trepu trept kojele, pakaitomis po vieną pirštuką beldžia į stalą
Krypu krypt galvele. Nulenkti riešai kraipomi į šalis
Šoka žvirblis su zyle
Tra lia lia, tra lia lia.
/I. Laužikas/

Mįslės

Pusiau juoda, pusiau balta ant berželio šakos tarška. ( Šarka)

Margaspalvis, nedidukas, kas jis toks, tasai meistriukas? ( Genys)

Akys kaip ratai, o saulės nemato. (Pelėda)

Patarlės ir priežodžiai

Geriau žvirblis rankoj, negu briedis girioj.

Žodis žvirbliu išlekia, jaučiu sugrįžta.

Ankstyva varnelė dantis rakinėja, vėlyva varnelė – akis krapštinėja.

Blogas paukštis, kuris savo lizdą teršia.

Užduotys

Užduotis erdviniams ryšiams nustatyti


Paukščio atpažinimas pagal aprašymą

Mažas paukštelis geltonu pilvuku ir mėlyna galvyte. Labai mėgsta lašinukus ir saulėgražas.

Didokas paukštis, kuris dieną miega ir medžioja naktį. Labai mėgsta peles. Jis sako u-hu u-hu.

Veiksmų taikymas objektui

Ką daro paukštis (skrenda, lesa, suka lizdą, gieda, čiulba).

Objekto taikymas veiksmui

Čiulba, suka lizdą, deda kiaušinius, lesa vabzdžius. Kas?
Turi snapą, sparnus, plunksnas. Kas?

Apibendrinimas

Zylė turi snapą, sparnus, plunksnas. Ji yra paukštis.
Pelėda taip pat turi sparnus, snapą, plunksnas ir deda kiaušinius. Pelėda yra paukštis.
Visi, kas turi snapą, plunksnas, sparnus ir deda kiaušinius yra paukščiai.
Pelėda, sniegena, zylė, varna yra paukščiai.
Pelėda, zylė, žvirblis, varna žiemą niekur neišskrenda. Jie yra žiemojantys paukščiai.

Nuspalvinkit paukštelį ir paukštelio raidelę P:





O čia nuoroda į žaidimą, susijusį su paukščiais. Namuose galite kartu pažaisti, žaisdami aptarti, kaip papuošite pasakų paukštį.


Pasakų paukštis

http://zaidimai.mama.lt/gyvuneliai/-571


Pasaka

Kėkštas ir šarka

Sykį kėkštas iškeliavo į Prūsus ir sutiko ten šarką. Juodu labai susidraugavo. Šarka ve­džioja kėkštą po visus Prūsus ir vis rodo: čia pilis, čia miestas, čia dvaras, čia palivarkas — lyg visa tai būtų jos! Kėkštas atsidžiaugti negali, kad su tokia ponia susipažino. Tiktai valgyti ponia mažokai beturinti, stačiai badmiriauti gaunanti, betgi dideli ponai daug nė nevalgo.
Į pavasarį kėkštas ėmė galvoti apie namus. Pačiam visą žiemą Prūsuose svečiavusis, reikia šarką į Vidžemę pasikviesti. Šarka net pašoko — jai labai patinką po svečias šalis keliauti. Į Vidžemę juo­du atsidangino per pat sodų žydėjimą. Šarka negali kėkštui atsidė­koti, kad ją atvedė į tokią gražią šalį, kur tiek pievų, miškų ir laukų. Tas tai taip, bet netrukus visuose laukuose ėmė javus kirsti. Šarka išsigando ir šaukia:
Kėkšte, kėkšte, javus kerta! Kėkštas atsiliepia:
Nieko, sustatys į gubas, bus lengviau lesti.
Neilgai laukus, ateina kūlimo metas, gubas ima vežti iš laukų, ir šarka vėl šaukia:
Kėkšte, kėkšte, gubas veža! Kėkštas atsiliepia:
Tegul veža, pabiros juk rugienose lieka.
Bet va atkriuksi kiaulės ir ima ėsti tas pabiras. Šarka išsigandusi rėkia:
Kėkšte, kėkšte, kiaulės visas pabiras suės! Kėkštas ramiai atsako:
Tegul ėda, žiemą mes šen ten po grūdelį prisilasiosim.
Tada šarka papyko ir lekia pas kitus paukščius skųstis: ją, tokią ponią, kėkštas apgavęs, atvedęs iš turtingų Prūsų į tokį bado kampą. Ten jos dvaras, ten jos palivarkas, valgyk, ką nori, gerk, ką nori! O čia kas? Juoda duona, ir tos neduoda!
Paukščiai sušaukė teismą: strazdą pirmininku, kranklį ir varną tarėjais, teterviną raštvedžiu. Varna tik vieną žodį težinojo: „Kart, kart!” Kaip mokėjo, taip ir rėkė. Kranklys drūtu balsu pritarė: „Griebt, griebt!” Tetervinas, apykurtis būdamas, nė nesusigaudė do­rai, ką jie šneka, tik įsiteikiamai niurnėjo:
— Bus gerai, bus gerai, bus gerai! O strazdas pasakė:
— Taip nebus gerai! Negi dėl tokios pagyrūnės karsime dorą Vidžemės vyrą! Va kaip mes nuspręsim: šarka ir žiemą tegul lieka Vidžemėje — tegul pripranta prie mūsų šalčių ir užmiršta savo pa­gyras. O kėkštą kasmet prieš šalčius vysim į svečias Šalis — tegul išmoksta gerus draugus pasirinkti.
Taip ir ligi šios dienos tebėra.
Sako, kėkštui mokslas į gerą išėjo, o šarka—kas gi ją išmokys! Kokia buvo, tokia ir liko!
/Lietuvių liaudies pasaka/

2011 m. sausis 13 d., ketvirtadienis

Atmintis ir jos lavinimas ikimokyliniame ir priešmokykliniame amžiuje.

Atmintis tai sugebėjimas įsiminti, sisteminti, išlaikyti tai, kas patirta ir prireikus vėl gražinti šią informaciją į sąmonę, ja remtis mąstant ir elgiantis.

Atminties rūšys

• Motorinė atmintis – tai sugebėjimas įsiminti, laikyti atmintyje ir atsiminti judesius, jų seką. Tai darbinių ir sportinių įgūdžių pagrindas. Be motorinės atminties nemokėtume vaikščioti, rašyti, šokti ar bėgti.
• Vaizdinė atmintis – objektų, reiškinių ir jų ypatybių įsiminimas, saugojimas atmintyje ir atsiminimas. Informacija yra įsimenama vaizdiniu pavidalu – atsimenam, kaip atrodo draugai, artimo žmogaus balsas, koks namas ir tt.
• Emocinė atmintis – jausmų, išgyvenimų įsiminimas, laikymas atmintyje ir atsiminimas. Atsimenam ne tik, kad pykom, džiaugėmės, bet ir savo vidinę būseną. Pvz. jei mus užpuolė, stengsimės aplenkti tą vietą; jei bendravimas erzina, stengsimės nesimatyti su tuo žmogumi.
• Žodinė atmintis – informacijos kodavimas žodžiais, jie ir įsimenami. Žodine atmintimi yra paremtas sistemingas žinių įgijimas.

Atminties struktūros komponentai:

Skiriami trys atminties komponentai: jutiminė atmintis, trumpalaikė atmintis, ilgalaikė atmintis.
Informacija iš aplinkos patenka į jutiminę atmintį (prarandama per 2s), po to į trumpalaikę atmintį (prarandama per 30s) ir kartojimo dėka – į ilgalaikę atmintį (ten gali būti išlaikyta visą gyvenimą).

Kas padeda geriau atsiminti?

Mokymosi/skaitymo kartų skaičius;
Mokymosi paskirstymas – tarp skaitymų turi būti tarpai;
Medžiagos prasmingumas – prasminga medžiaga ilgiau atsimenama;
Pozicijos eilėje efektas – geriausiai atsimenama medžiaga nuo kurios buvo pradėta mokytis ir kuria buvo baigta;
Konteksto įtaka – geriau atsimenama, kai fizinis/emocinis/fiziologinis atsiminimo kontekstas yra panašus į mokymosi kontekstą.
Asociacijos buvimas – sąlyginis ženklas, lyg raktas kuris atrakina reikiamą stalčiuką.

Ar žinote?

• Ikimokykliniame amžiuje vyrauja mechaninė atmintis.
• Judėjimas aktyvina vaiko smegenis, tuo pačiu ir atmintį. Įsimenant informaciją jokiu būdu negalima drausti vaikui judėti.


3 būdai atminčiai lavinti


Atmintis vystosi, lavinant dėmesį.

Mes įsimename tai, ką pastebime, o pastebime tik tada, kai esame dėmesingi. Todėl, lavinant dėmesį, lavinama ir atmintis.

Kelių atminties rūšių pasitelkimas siekiant įsiminti

Vaikai geriau įsimena medžiagą, kai ji suvokiama įvairiais pojūčiais. Pvz. geriau
įsimenami eilėraščiai, kai jie atliekami su judesiais. (Tada dirba girdimoji ir motorinė atmintis).

Įsiminimas dalimis

Visa informacija padalinama dalimis ir įsimenama palaipsniui.

ŽAIDIMAI

„Į krepšelį“

Reikia pratęsti sakinį, pridedant po vieną savo žodį. Žaidžiama, kol prisimenami visi žodžiai:
Aš įdėjau į krepšelį morką.
Aš įdejau į krepšelį morką ir agurką.
Aš įdėjau į krepšelį morką, agurką ir
pomidorą...

Analogiškas žaidimas „Į lagaminą“

Keliausime atostogauti. Į lagaminą aš įsidėjau suknelę.
Į lagaminą aš įsidėjau suknelę ir megztuką.
Į lagaminą aš įsidėjau suknelę, megztuką ir kelnes...
Jei prisimenate 7 žodžius – jūsų labai gera atmintis.
Jei prisimenate 4-6 žodžius – neblogai.
Jei prisimenate 3 žodžius – užrašų knygelė geriausias jūsų draugas.

“Fotografas”

1. Vaikui akimirkai parodomas paveikslėlis, o šis turi apibūdinti, kaip jis atrodė.
2. Vaikui parodomas siužetinis paveikslėlis, vėliau jis pakeičiamas kitu, besiskiriančiu keliomis detalėmis. Vaikas turi pasakyti, kas pasikeitė.
3. Prieš vaiką padedama keletas daiktų . Daiktai įsidėmimi, po to , nusisukus vaikui, vienas ar keli daiktai pakeičiami (sukeičiami vietomis). Reikia atspėti, kas
pasikeitė.
4. Prieš vaikų grupę atsistoja suaugęs žmogus. Vaikai turi įsidėmėti jo išvaizdą. Vėliau žmogus išeina ir pakeičia kurią nors savo aprangos dalį. Grįžus vaikai turi atspėti, kas pasikeitė.

„Apibūdink kaimyną“.

Vaikas turi kuo daugiau papasakoti apie kitą vaiką (jo išvaizdą, aprangą, akių, plaukų spalvą ir pan.)

“Marionetė”

Suaugęs veda vaiką užrištomis akimis nesudėtingu maršrutu: du žingsnius į priekį,
vieną kairėn, du atgal ir pan. Po to vaikui nuimamas raištis ir paprašoma rasti tą vietą, kur prasidėjo žaidimas ir jį atkartoti.

Žaidimas “sagos”
Vaikas ir suaugęs turi prieš save lenteles ir sagas. Suaugęs parodo kaip išdėliotos sagos jo lentelėje ir uždengia savo lentelę. Vaikas turi tai atkartoti savo lentelėje

“Žaidimas žodžiais”

1. Aš pasakysiu keletą žodžių, kuriuos tu turi atsiminti: meška, kiškis, spinta, stalas, lapė, lova, ežys. Pakartok.
2. Kaip manai, ar šiuos žodžius galima suskirstyti į grupes? Vaikui leidžiama pačiam pagalvoti ir atsakyti. Jei nepavyksta, užvedama ant kelio: pirma išvardink gyvūnus. O kokia kita grupė?
3. Jei vaikas įsimena 6-7 žodžius nesugrupavus – jo atmintis puiki.
4. Analogiškai galima duoti kitas žodžių grupes:
• įsimenama ir pakartojama;
• klasifikuojama;
• pakartojama.

„Žaidimas vardais“

Žaidžiama analogiškai. Reikia įsiminti vardus. Kad palengvinti užduotį, galima pasiūlyti sugrupuoti vardus į berniukų ir mergaičių, į vardus, prasidedančius tokiu pat garsu: Elena, Eimantas, Evaldas, Adelė, Antanas, Mykolas, Alanas, Augustė, Milda.

„Atspėk kas?“

Vaikui užrišamos akys ir į ranką dedama vienas po kito keletas gerai pažįstamų daiktų: obuolys, kankorėžis, saga, rutuliukas, kempinė. Vaikas turi visus daiktus apčiupinėti, bet nesakyti kas. Kai visi daiktai paliečiami, tik tada vaikas turi atspėti ką lietė ir būtent eiliškumo tvarka. Ši užduotis tuo ir sudėtinga, kad vaikas turi ir atpažinti daiktus ir juos įsiminti.

„Kokia spalva?“

Su vaiku apžiūrite keletą daiktų. Atkreipiate dėmesį į daiktų spalvas. Tada daiktus sudedate į maišelį. Vaikas kiša ranką į maišelį, atspėja koks daiktas ir būtinai turi prisiminti, kokios spalvos buvo tas daiktas. Tik tada gali išimti daiktą iš maišelio.

„Kvadratas, trikampis, skritulys“

Vaikui pateikiamos trys geometrinės figūros ir tos pačios figūros sukarpytos dalimis. Vaikas turi sudėti figūras iš dalių. O vėliau tai padaryti užrištomis akimis.

“Ekskursija zoologijos sode”

Užduotis. Prieš vaiką padedami žvėrių paveikslėliai. Pedagogas vardija zoologijos sodo gyventojus: žirafa, tigras, antilopė, raganosis, liūtas. Pasakyk, kurių žvėrių aš neišvardijau.

Analogiškas žaidimas “Išvyka miške”

„Skonis ir kvapas“

Paprašykite vaiką prisiminti koks citrinos kvapas, skonis, spalva. Tą patį pasakyti ir apie aplesiną. O tada pasakyti kuo jie panašūs, kuo skiriasi.

„Kur kieno namas?“

Pasakome vaikui, kad perskaitysime eilėraštį ir paprašome atidžiai paklausyti, kur kieno namai. Perskaitome eilėraštį ir prašome prisiminti, kur kieno namai.

GIMTINĖ

Genio gimtinė - miškas,
Laumžirgio - upė rami,
Klevo gimtinė - žemė,
O debesėlio - dangus.

Nendrės - ežero krantas,
Smilgos - pilka pakelė,
Bitės kamanės pieva,
Grūdų gimtinė - dirva.

Mano gimtinė - miškas,
Upė, dangus ir dirva,
Ežero krantas - viskas,
O viskas - tai Lietuva.
/J .Degutytė/

„Svečiuose pas meškutį“ 1

Pranešate vaikui, kad į svečius pas meškutį ateis draugai. O kaip vadina draugus, jis sužinos vėliau. Atnešame keletą žaislinių žvėrelių ir pasakome jų vardus . Tada susodiname visus žvėrelius už stalo. Vaikas visus vaišina, kreipdamasis į žvėrelius vardais: „prašome arbatos kiški Kęstai, prašome sausainių voveryte Lina. (Svečių turi būti ne daugiau 7).

„Svečiuose pas meškutį“ 2

Atidžiai paklausyk. Tau reikės atsakyti į klausimą.
Meškutis Rudnosiukas švenčia gimimo dieną. Jo pasveikinti atėjo šerniukas, kiškis, višta, stirna, šarka. Šerniukas atnešė šokolado, kiškis – pieštuką, višta – kiaušinį, stirna – šieno, šarka – šermukšnių. Visi smagiai atšventė gimimo dieną. Pasakyk, kas ką atnešė dovanų?
Galima iliustruoti paveikslėliais. Bet jie rodomi, tik prieš užduodant klausimą. Vaikui atsakinėjant, paveikslėlių neturi būti.

„Įsimink paveikslėlius“

Šį žaidimą galima žaisti su vienu ar grupe vaikų. Ant stalo išdėliojama 10-12 daiktų paveikslėlių . Vaikams leidžiama įsižiūrėti į paveikslėlius 2-3 min. Po to paveikslėliai nuimami. Vaikai stengiasi prisiminti, kokių daiktų paveikslėliai buvo ant stalo. Laimi prisiminęs daugiausiai paveikslėlių.

„Asociacijų žaidimas“

Parenkama 7-8 paveikslėlių poros. Paveikslėliai susiję tarpusavyje (medis ir lapas, paukštis ir lizdas, namas ir langas, saulė ir mėnulis, mergaitė ir berniukas). Paveikslėliai sudedami į dvi eiles. Pasiūloma vaikui įsižiūrėti ir kuo geriau įsiminti paveikslėlius iš dešinės. Po 1-2 min. paveikslėliai iš dešiniojo stulpelio nuimami. Paprašome vaiko, kad jis, žiūrėdamas į paveikslėlius, esančius kairėje pusėje, prisimintų ir pasakytų, kokie paveikslėliai buvo dešinėje. Jei vaikui sunku atlikti užduotį, padedame jam padėdami 1 ar 2 paveikslėlius, buvusius dešinėje.
Užduotis galima sunkinti pridedant daugiau paveikslėlių porų, trumpinant įsiminimo laiką ar atitolinant asociacijas (ryšius tarp paveikslėlių).Jei pradžioje paukštis buvo gretinamas su plunksna, tai vėliau su lizdu, dar vėliau su medžiu. Taip vaikas mokysis sudaryti vis sudėtingesnius prasminius ryšius.

„Užrašykime pasaką“

5-6 metų vaikus galime mokyti įsiminti ne tik atskirus daiktus, žodžius bet ir visą tekstą, pvz. pasaką. Paprašykime vaiką užrašyti pasaką.
Pradžioje skaitome vaikui neilgą, susidedantį iš 4-5 epizodų pasaką ar pasakojimą. Paprašome Atpasakoti pasaką. Tai padaryti vaikams labai sunku. Nuraminkite vaiką ir pasakykite, kad pradžioje galime užsirašyti pasakojimą. Tam nereikia mokėti rašyti. Galima pasaką užrašyti paveikslėliais.
Imame iš anksto paruoštą popieriaus lapą ir pieštuką. Ir piešiame langelį. Prisimename, kaip prasidėjo pasaka ir nupiešiame paprastą piešinuką (pvz. tris paršelius). Po to greta piešiame dar vieną langelį – kvadratėlį ir pasakome, kad jame reikia nupiešti, kas buvo toliau (Paršelis stato namą). Padėkime vaikui pavaizduoti epizodą 2-3 reikšminiais ženklais. Analogiškai aptariame visus epizodus ir pavaizduojame piešiniais.
O dabar tegul vaikas pabando, naudodamasis savo „užrašais“ perpasakoti pasaką.
Vėliau vaikas pats savarankiškai gali „užrašyti“ pasakas.

„Kas žino daugiau“

Vaikų grupei duodama užduotis per 1 minutę pasakyti 5 raudonus (žalius, mėlynus, geltonus) arba 5 apvalius (kampuotus, pailgus) daiktus. Laimi laikų įvykdęs užduotį.
Prieš užduotį reikėtų pasiūlyti vaikams įsižiūrėti į ant stalo esančius paveikslėlius, nes ne visada vaikai šią užduot atliks be išankstinio pasiruošimo.

„Žodžiai ir jų vaizdas“

Šis žaidimas padės vaikams įsisavinti vieną iš įsiminimo būdų – įsiminimas per vaizdinius.

I etapas. Pedagogas prašo vaiko kiekvienam ištartam žodžiui nupiešti po paveikslėlį. Daikto vaizdinys susidaromas lengvai, o štai reiškinį pavaizduoti sunkiau. Be atminties čia dar reikia ir vaizduotės.
Žodžiai: balionas, ašaros, protinga katė, linksma šventė, tamsus miškas, drąsa, medis, liūdesys, saldumynas, maistas, gėrimai.

II etapas. Vietoje paveikslėlių galima naudoti degtukus. Ir žodžius pavaizduoti degtukais. Degtukus galima dėlioti bet kaip, laužyti. Tarp žodžių 1 min. pauzė. Kai suaugęs pabaigs sakyti žodžius, vaikas pagal savo degtukų kombinacijas, bandys prisiminti žodžius.

„Nupiešk ornamentą“

Nupiešiame ant popieriaus paprastą ornamentą ar keverzonę. Pasiūlome vaikui įsižiūrėti ir uždengus nupiešti tokį pat.

„Pesikūnijimas“

Paimkite plastilino gabaliuką ir nulipdykite pieštuką. Paaiškinkite vaikui, kad pieštukas stebuklingas ir gali pavirsti bet kuo. Iš pieštuko nulipdykite rutuliuką, ežiuką, saulutę ir pan. Persikūnijimų negali būti daugiau kaip 7 (skaičius priklauso nuo vaiko amžiaus). O po to paprašykite vaiką išvardinti, kuo buvo pasivertęs pieštukas. Jei vaikui sunku kalbėti, galite paprašyti sudėti paruoštus iš anksto piešinukus.

Internete daug žaidimų atminčiai lavinti. Vienas iš jų „Memory“
Kai reikia atversti korteles ir rasti du vienodus paveikslėlius. Jei nerandame, kortelė vėl paslepiama.


Autorius © Jūratė Kaupienė
Naudota:
Pažintiniai procesai, dėmesys, atmintis . 3 paskaita. lekt. Timas Petraitis
S. Kungurceva. Atminties lavinimas ikimokykliniame amžiuje. 2004
http://www.ruskid.ru/memory/223-memory7.html
http://adalin.mospsy.ru/l_01_00/l_01_02b.shtml
http://club-edu.tambov.ru/vjpusk/vjp119/rabot/25/new_page_4.htm
http://www.rulimony.ru/why/razvitie-doshkolnikov/
http://detivislame.ru/2009/12/razvitie-pamyati-doshkolnikov/
http://www.r-rech.ru/2010-07-01-17-11-22.html
http://zaidimai.mama.lt/atmintis

Žaidimai atminčiai lavinti internete:

Surask porą

Surask tokį pat

Surask tokį pat paveikslėlį

Surask poras

2011 m. sausis 10 d., pirmadienis

Namai, namučiai

Maži vaikai pasaulį pradeda pažinti nuo artimiausios aplinkos - namų. Labai svarbu vaikus supažindinti su aplinkos daiktais palaipsniui ir panaudojant visus vaikų pojūčius. Tada vaikai susidarys pilną aplinkos vaizdą.

Vydūnas
TĖVELIŲ NAMELIAI


O tai tėvelių nameliai!
Kaip šviesūs tie langeliai!
Balti mūreliai, žali medeliai!
Gražusis sodužėlis!
O iš kraštelių vis ąžuolėliai,
Kiti vaisių medeliai!
O tai tėvelių mieli nameliai!
Vis mano ten širdelė!

PIRŠTUKINIAI ŽAIDIMAI


Vytė Nemunėlis

MANO NAMAS

Mes pastatėm gražų namą, - ištiestais delnais "dedam" vieną virš kitos "plytas"
Nei per aukštą, nei per žemą, - rankas iškeliam aukštyn ir nuleidžiam žemyn
Nei per trumpą, nei per ilgą, - rankomis rodome ilgį
Du langai prieš saulę žvilga. - iškeliam abiejų rankų du pirštus (smilius, didysis)
Durys eit į vidų kviečia, - rankos delnais į krūtinę, ištiesiam į šonus
Kaminas iš tolo šviečia. - viena ranka iškelta į viršų.
O namelio koks gražumas, - delnais parėmę galvą kraipome į šalis
Kambarėlių koks didumas. - rankomis prieš save rodome didelį "kamuolį"
Telpa stalas, - viena ranka - kumštis, kita ištiestu delnu ant viršaus
Telpa kėdės. - viena ranka delnu (atlošas), kita - kumštis (sėdynė)
Ant vienos Margiukas sėdi. - ant atversto delno dedame kumštį
Netelpa tik uodegytė, - ištiesiame iš kumštuko mažylį pirštuką ir judiname
Kur ją dėti, ką daryti? - gūžčiojame pečiais



Robitas gerulizz

Virtuvės pasaka

Tais laikais
Kai Pasakaitė
Dar linksma po žemę
Skraidė
Buvo Šaukštas
Ir Šakutė
Stalo stalčiuj
Pas bobutę.
Nesipyko kaip ožiai
Ir sutardavo gražiai.
Vieną kartą
Po pietų
Skundžias Šaukštas:
„Man sunku!
Grūda vis į sriubą karštą
Nebekęsiu-
Šonai braška! ”
O Šakutė pasipūtus:
„Ak tu šitaip!
Negaliu!
Aš pas Peilį
Išeinu! “
Ir nuo tos dienos
Prie stalo
Šaukštą
Padeda iš galo...

Sergantis namas

Mūsų namas susirgo sloga,
O nuo stogo vis laša ir laša.
Ta liga jo sunki ir ilga,
Nieks recepto jam vaistams nerašo.

Apvyniosiu jam kaklą šiltai,
Pažastin termometrą įdėsiu.
Gal nepyksi, mamyte, už tai,
Jei nunešiu arbatos, gardėsių?


Ko trūksta mažame namelyje?


Ant senos viryklės
Virdulys kleksena.
Vario virduliuke
Arbata šnipštena.
Virduliukas dūksta
Iš jo garas rūksta,
Mūs mažam namely
Vis kažko pritrūksta...
Pasėdėkim, apmąstykim –
Ko čia trūksta šitą sykį?
Raino katinėlio,
Tysančio palovėj?
Balto balandėlio
Šiaudinėj pastogėj?
Gal vaikelio mažo
Košei iškabinti?
Ir medinio šaukšto
Puodan panardinti?

Mįslės

Namas

Stovi senis be kojų,
šiaudine kepure,
pypkę rūko.


Pykšt paukšt pilių kalnas,
Pilių kalne ožių rags,
Ožių rage saulė teka. Namas, pečius, ugnis.

Stogas

Kad ne kybės, kad ne kabės, būt dangus sugriuvęs.

Reti kaulai, stori lašiniai.

Durys

Šonas šyla, šonas šąla,
Galva džiūsta, kojos pūsta.

Slenkstis

Seni jauni, didi maži vienu arkliu jodinėja.

Dieną naktį jodo, o niekas pašert nesusipranta.

Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo, visiem po kojų painiojas.

Langas

Pats nemato, o kitiems rodo.

Dieną naktį žiūri ir niekad neužmiega.

Grindys

Gyva būdama miške siūbavau, o numirus padus bučiavau.

Krosnis

Žiemą brolis,
Vasarą molis.

Tupi kampe trupinys,
Neišveža nė arklys.
Motina drūta,
Duktė raudona,
Sūnus drąsuolis į padebesius pasikėlė.

Kaminas

Senas senelis ant stogo sėdi ir pypkę rūko.

Stalas

Keturios panelės po vienu skėčiu.

Keturi stulpai,
Viršuj lenta,
Ant lentos linas,
Ant lino molis,
Molyje žirniai, žirniuose kiaulė.
Keturkojis nevaikščiodamas daug žmonių maitina.

Suolas

Nuo kumburio iki kumburio guli boba išsitiesus.
Du lydžiai sudūrę galvas guli.

Miške gimęs, miške augęs namie visiems užpakalius bučiuoja.

Lova

Turi kojas, bet nevaikščioja,
turi plunksnas, bet neskraido,
turi šiaudų, bet neėda,
turi dūšią, bet ne visuomet.

Patarlės

Kurti namai be šunų, akli langai be vaikų.
Su savo duona visur gausi suolą.
Nekviestam svečiui suolo nėr.
Nėra namų be dūmų.
Namai pragarai, be namų negerai.
Namie bėda su vaikais, o mieste – su ubagais.
Šalta gryčia, kaip vilkinyčia.
Šarka ant stogo, svečias – į namus.
Kuriam pečių, katė buria svečių.
Cypia pečius – bus svečias.
Visaip pasitaiko gyvenime: ir ant suolo, ir po suolu.
Savo namų ir dūmai saldūs.
Namai, namučiai, kad ir po smilga.

Žaidimai internete apie namus:

Namas


Mano svajonių kambarys



2011 m. sausis 8 d., šeštadienis

Žiema

JEI NEBŪTŲ TAVĘS

Kaip aš, tau, žiemuže
Tos pusnies pavydžiu...
Jei tavęs nebūtų,
Tai nebūtų slidžių.

Ir nebūtų rogių
Su gūnia dryžuota.
Kas gi šitaip tyliai
Į miškus važiuotų?
Ir nebūtų
Malkų didžiojo kirtimo.

Ir nebūtų
Snaigių
Baltojo kritimo.
Ir tikrai nebūtų
Vieno šilto daikto –
Zuikinės kepurės
Niekam neprireiktų.
(Anzelmas Matutis)

Rūtelė ir O lia lia "Sninga"



Senelės pasaka




Linksmasis Do. Žiemužė karalienė



KO NEĮVEIKĖ ŠALNA

Šalna skarom užklostė
Ir pievas,
Ir kelius.
Į baltąją prijuostę
Nupurtė lapelius.
Žolėm nukarpė plaukus,
Pašiurpo kadagiai...
Rugių žaliuoja laukas,
Ir nedreba rugiai.


Kol


Žarsto purų sniegą
Už langų šiaurys.
Takeliu atbėgęs
Ką daugiau darys?

Miego nesinori.
Darbo – per akis!
Kuo didesnio storio,
Laumės užsakys, –

Kad suręstų pirkiai
Sienas baltutes.
Upėj išsikirtęs,
Ledo lentutes

Pastatys dailiausius
Kiemo vartelius.
Baltins net neklausęs,
Pakeles, kelius...

Kol visi sumigę
Sapną ilgą kvies.
Supant ledo vygę,
Žvaigždele pašvies.

Renata Kuršytė – Lingė
Rietavas 2012


Ačiū tau, žiemuže


Susitaršę, susivėlę
Lekiant gniūžtėm sniego.
Karas, karas! Skelbia vėlei, -
Klumpa, stojas, bėga...

Varvekliukai laibanosiai
Šaiposi, kvatoja.
Stogas - padabintas dosniai.
Kyšt šaltukas koją.

Už ausies sugnybus spiegia,
Bėgdamas mažylis.
Žvilga aplediję bėgiai.
Mėnuo štai sudilęs.

Jį turbūt meška sulaižė
It saldutį korį.
Kolei šaltis tvorą aižęs,
Tikrino jos storį.

Smaguma, tai kas, kad žnybia,
Nosies galą gelia...
Už rankučių susikibę
Na gi, duokit kelią!

Susitaršę, susivėlę
Lekiam vėjams ūžiant.
Pakariaut - smagmas vėlei.
Ačiū tau, žiemuže!


Renata Kuršytė - Lingė
Rietavas 2012

Sukasi snaigulė

Sukasi snaigulė kiemo vidury.
Kas tavam delnely? Vietos jai turi?

Švelniai prisilietus, pakutens šalčiu.
Na tai kas! Vis viena nuoširdžiai kviečiu!

Lai delnuos prigludus juokiasi žiema.
Nenušals pirštukai, bėgu tekina.

Padalysiu gėrį mums visiems ir - tau.
Spinduliuose žėrint žiežirboms, matau -

Sukasi snaigulė baltu drugeliu.
Mažame delnely ją priglaust galiu.


Renata Kuršytė - Lingė
Rietavas 2012


2012-01-13 15:52:16

Trys mėnesiai žiemužės

Pro pilką debesį, pro rūko skraistę
Keliauja mėnesiai vėl trys žiemužės.
Pabeldus į duris, - prašau įleisti
Sušilt, kol smarkūs vėjai siaučia, ūžia.

Nepagailėjęs švenčių gruodis sėdas
Arčiau ugnies, išvirt arbatos mėtų
Su medumi lekiu, puikias Kalėdas -
Padovanojo, padėkot reikėtų...

O dar - Naujųjų šventė stebuklinga,
Liepsnelėm žvakės languose sušvitus.
Na ir tegu, kad šįmet dar nesninga,
Kad nespeiguotus regim sausio rytus.

Mums Trys Karaliai dovanojo šviesą
Dienužę link pavasario ilgesnę.
Kol židinio ugnelė neišvėso,
Pasidalykim tuo gerumo kąsniu...

Užteks čia vietos ir šauniam vasariui.
Gal jis balta pūga užmėtys langą?
Kad žiemužėlės vartelius uždarius,
Girdėtumėm varpeliai rogių žvanga...

Renata Kuršytė - Lingė
Rietavas 2012

SNAIGĖ

Baltoji,
Kaip lengvai žemyn tupi,
Laip leidies svaigdama
Į pievą purią.
Sutrinka zylės
Į tave sužiurę,
Kai tu glaudies mažytė
Paupy...
(E. Kvaraciejūtė)

ŠEN, ŽIEMUŽE

Šen, žiemuže,
Baltapūke,
Pabėgiokime,
Padūkim!
Pasimėtykim
Sniegu –
Ir bus šilta ,
Bus džiugu!
O žiemužė sako:
- Vaike,
Juk mane
Tik šaltis laiko.
Kai sulaukiu
Šilumos-
Nebelieka
ir žiemos!
(Edvardas Drėgva)



TARTUM GEROJI MAMA

Tartum geroji mama
Kailinius siuva žiema .
Skuba aprengti plikus,
Klonius, miškus ir laukus.
Tie kailinėliai balti,
Švelnūs, lengvučiai, minkšti.
Lyg rūpestinga mama
Glosto rugelį žiema.
(Zita Gaižauskaitė)


ZUIKELIO PĖDUTĖS

Spindi, žėruoja
Šerkšnotos eglutės.
Sniege boluoja
Zuikelio pėdutės.

Per sniego kalnelį
Takelis vingiuoja.
Į zuikių namelį
Žvairukas šokuoja.

Takelį nuklojo
Baltos snaigutės.
O kurgi dingo
Zuikelio pėdutės.






MĮSLĖS

Be kojų, be sparnų įskrido į medį. (snaigė)

Be adatos susiūtas, be peilio suardytas. (ledas)

Verpia be ratelio, siuva be adatos. (šaltis)

Sudarkytas, sukarpytas, po laukus ir pievas ištaškytas. (sniegas)

Ir vėto, ir mėto –visus laukus primėto. (sniegas).

Pasėtas nedygsta. (sniegas).

Matau – negirdžiu,
Girdžiu – nematau. (sniegas ir lietus).

Per žiemą kieme stovėjo,
Anglinėm akim žiūrėjo. (senis besmegenis).

Kokie metai trumpiausi? (Naujieji metai)

Jis kasmet vaikus aplanko
Balto sniego sūkury.
Žiemą stovi jis už lango,
O barzda jo – kambary! (šaltis)

Penketas mažų tvartukų
Apie vieną kiemą.
Penketas mažų nykštukų
Čia gyvena žiemą. (pirštinė)

Kokios gėlės žydi tik žiemą? (ledinės gėlės)

Be rankų, be kojų, bet gražiai piešia. (šaltis)

Galva žemės nesiekia, o kojos stogą remia. (varveklis)

Nei šertas, nei girdytas, o diena dienon tunka. (ledas)

Medžio galva, sidabro plaukai. (šerkšnas)

PATARLĖS

Vasaros prakaitas žiemą šildo.

Ilsėsies vasarą – badausi žiemą.

Badas su pavasariu atvažiuoja, su rudeniu išvažiuoja.

Geri žiemos dantys viską suryja.

Kai atšyla ir meška iš laužo pakyla.


KAIP ŽVĖRELIAI PASIRUOŠĖ ŽIEMAI

Ūkininkai privežė į tvartus šieno, paruošė pakankamai pašarų. Gyvuliams tvartuose bus sotu ir šilta.
O kaip miško žvėreliai?
Jau vasarą bebrai ėmė ruoštis žiemai. Savo tvirtais dantimis jie prikrimto karklo vytelių, drebulių bei gluosnių šakų. Tvarkingai sukrovė jas netoli savo urvų. Toks bebrų maistas.
Kaip žiemai pasiruošė ežys?
Vasarą ir rudenį ežys daug ėdė ir labai nutuko. Prieš pat šalčius jis prisitemps į savo guolį lapų. Į juos įsirausęs, pramiegos visą žiemą. Po oda susikaupę riebalai – tai jo maisto atsargos.
(K. Marukas)



ŽIEMA
Sumanė žiaurioji žiema viską sušaldyti. Pradėjo nuo paukščių. Liepė šaltam vėjui nuplėšti medžių ir krūmų lapus. Paukščiai išlėkė toli už aukštų kalnų, už žalių girių...
Mato žiema, kad paukščių nepavys, prikibo prie žvėrių. Bet ir žvėreliai neišsigando: vieni užsiaugino storesnius kailinius, kiti į olas sulindo.
Dar labiau įpyko žiaurioji žiema ir žuvis puolė. Užšalo ežerai ir ežerėliai. Bet žuvys nusileido ant dugno, o po ledu – šilta.
Tada žiema nutarė sušaldyti žmones. Šalo langai, braškėjo namai. Žmonės užkamšė langus, užkūrė pečių ir nebijo žiemos. O maži vaikai šiltai aprengti, čiuožia, važinėjasi ir prašo šaltį, kad dar geriau šaldytų.
Pikčiurnai žiemai tai labai nepatiko ir ėmė ji iš gailesčio ir piktumo verkti. Ašaros varvėjo, kalnelių viršūnės pajuodo – atėjo pavasaris.
(Ksaveras Sakalauskas – Vanagėlis)

SUKIM SUKIM GALVELES

Kuris metų laikas eina po rudens?

Baltas pūkas po orą laksto. Kas?

Kuris paukštelis labai mėgsta lašinukus?

Stovi ponaitis, ant galvos kepuraitė, nei siūta, nei megzta. Kas jis?

Kurie medžiai miške žiemą vasarą žaliuoja?

Bėga dvi sesytės riestomis nosytėmis. Kas?

Patiems mažiausiems.
Spalviname besmegenį.
Piešiame besmegenį
Vyresniems:
Pastatyk besmegenį
Pastatyk senį besmegenį
Dar vienas žaidimas




Įdomūs ir nuotaikingi filmukai Youtube. Galima panaudoti pasakojimui, atsakymui į klausimus.
http://www.youtube.com/watch?v=4HOsS5u3Ykw&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=9Ucn_Ju5ekc
http://www.youtube.com/watch?v=ubeVUnGQOIk&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=3Pu-bVrndgY&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=9JhE-4LZsXk&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=5EgAWzA0Fv0&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=HzRfYEGQtEU&feature=related

Naminiai gyvūnai. Užduotys

Darželyje dirbame pasirinkdami kiekvienai savaitei tam tikrą temą. Temą padiktuoja kalendorinis laikas, patys vaikai, pedagogai. Pagalbos specialistai savo darbą deriname su grupių pedagogais ir tą savaitę plėsdami žodyną, lavindami pažintinius procesus, remiamės grupės savaitės tema. Per keletą darbo metų, kai galiu darbe naudoti kompiuterį, prisikaupė tokių teminių mokymo priemonių. Šias priemones gyvūnais, jų garsais ir pan.

PASAKOS BE GALO


"Gaidys"

Tupi gaidys ant tvoros. Kai tas gaidys užgiedos, paseksiu iš pradžios. Tupi gaidys...

„Balta kumelikė“

Gyveno senis ir senikė. Tyrėjo baltą kumelikę. Ar graži pasaka?
-Graži.
Na, tai klausykis. Gyveno senis ir senikė...

„ŠUO IR KIŠKIS“
Pasisiuvo šuo batus. Ir vieną kartą susitiko kiškį. Kiškis sako:
-Oi, kaip tau gerai – batus turi! Duok man pasimatuoti.
Šuo ir davė. O kiškis, apsiavęs tuos batus, kaip dūmė, taip ir nudūmė. Nuo to laiko šuo su kiškiu nebesugyvena. Kai tik pamato kiškį, tuoj puola vytis batų atsiimti.
(A. Liobytė).

„DU OŽIUKAI ANT LIEPTO“

Kaimo gale, prie upelio gyveno ožka su savo vaikeliu – juodu ožiuku. O už upelio, prie tankaus eglyno, trobelėje gyveno kita ožka su baltu ožiuku. Per upelį buvo nutiestas siauras siauras lieptas, per kurį visi eidavo atsargiai, kad neįpultų į vandenį.
Abu ožiukai dažnai žvilgčiodavo vienas į kitą. Baltasis ožiukas norėdavo bėgti į kaimą, o juodasis – į eglyną. Bet ir vienas, ir kitas bijojo eiti per lieptelį.
Vieną gražią dieną, kai saulutė taip skaisčiai švietė ir visur žydėjo gėlės, abu ožiukai, lyg susitarę, patraukė link upelio.
Neužsileisdami vienas kitam, juodu skubėjo pereiti lieptą. Ir abu atsidūrė liepto viduryje.
-Me-e-e!- subliovė baltasis ožiukas.- Pasitrauk iš kelio. Aš noriu pirmas pereiti lieptu.
-Dar ko!- supyko juodasis.- Traukis pats, nes bus blogai.
Abu ožiukai nenorėjo pasitraukti iš kelio ir, įsibėgėję, smogė vienas kitam ragais. Nuo smūgio abu tik keberiokit ir įkrito į upelį.
-Gelbėkit!-ėmė šaukti peštukai. Laimė, netoli buvo ožiukų mamos ir, atbėgusios, ištraukė iš vandens užsispyrėlius.


GINČAS

Susiginčijo karvė, arklys ir šuo, kurį jų šeimininkas labiausiai myli.
- Žinoma mane,- sako arklys.- Aš jam arklą ir akėčias tampau, malkas iš miško vežioju, ir pats jis mane pasikinko, kai į miestą važiuoja,- visiškai prapultų be manęs.
- Ne, šeimininkas mane labiausiai myli!- sako karvė.- Aš jo šeimą pienu girdau.
- Ne, mane,- urzgia šuo,- aš jo turtą saugau.
Nugirdo šeimininkas jų ginčą ir sako:
- Liaukitės veltui ginčytis: man jūs visi reikalinga, ir kiekvienas iš jūsų savaip geras. P. Mašiotas (Saulės kelias. Kaunas. 1994).


NE VISI ŠUNYS KALBA TA PAČIA KALBA


Lietuviškai – au au,
Prancūziškai – ua ua,
Vokiškai – vau vau,
Angliškai – bau bau,
Ispaniškai – chau chau,
Olandiškai – gaf gaf,
Kiniškai – v uvu!



MĮSLĖS

Pati nusivelka, o kitą apvelka (avis).

Šarangė varangė po suolu susirangė (šuo).

Kas bėga negenamas (šuo).

Tuku tuku, be plaktuko
Ir iš mažo akmenuko
Išsirito, išriedėjo...
Kas? Vaikučiai neatspėjo.
O vištytė patupės,
Patupėjusi atspės (viščiukas).

Kamuoliukas, bet ne siūlų-
Ant grindų pasuolėj guli.
Pro miegus taip saldžiai murkia,
Nors, galbūt, sapnuoja žiurkę. (katinas).

Jis geriausias mano draugas
Dieną nektį gryčią saugo.
Puikiai žino savo vardą,
Tik nemoka jo ištarti (šuo).

Nors turiu daug pūkų,
Be pagalvės aš miegu (žąsis).

Ant lentukių vaikščioja
Ragu žolę ėda(žąsis).

Baltos kojelės,
Geltonas snapelis (antis).

Sulopinėta, sukurpinėta,
Į vandenį įmesta neskęsta (antis).

PATARLĖS , PASAKYMAI

Daug apžiosi - mažai nukąsi.

Daug norėsi, mažai turėsi.

Nei pats valgo, nei kitam duoda.

Kur lašiniai, ten ir katinas.

Kas pyksta, tam ragai dyksta.

Glostai katę, ji tau nagus rodo.

Jei katei užmynei ant uodegos, lauk svečių.

EILĖRAŠTIS SU JUDESIAIS

RAINA KATYTĖ


Raina katytė - viena rankute glosto kitą rankutę
Juoda nosytė - smiliumi rodo nosytę
Ilgi ūseliai - rodo „ūselius“
Riesti nageliai. – kelis kartus sulenkia ir ištiesia pirštukus.
Ausytės stačios, - prideda smilius prie galvos;
Akytės plačios, - rodo akytes;
Kojytės baltos - pasilenkia, siekia pirštais pėdutes;
Ir visad šaltos. – išsitiesia, ploja rankutėmis.



NE VISI GAIDŽIAI KALBA TA PAČIA KALBA

Lietuviškai –kakariekū!
Prancūziškai – ko ko ir ko!
Vokiškai – ki ke ir ki!
Angliškai – kok e dūdl dū!
Olandiškai - kuk e le ku!
Itališkai či či ir či!
Kiniškai – kong ši!
Japoniškai – ko ke ko ko!


PAMĖGDŽIOJIMAI

Šuldu buldu kalakutas, koks aš drūtas.

Ėriukai rėkia:
- M ėmė, mė mė
Stambi žolė!
Avis atsako:
-Ėsk, ėsk, gera, gera.
Ėsk, ėsk, gera, gera.

Kad tu sudegtum, kad tu sudegtum (gaidys).

Senės žąsys kalba:
- Eisim į žirnius,
- Eisim į žirnius.
Žąsiukai atsako:
- Klinkus pamatys,
- Klinkus pamatys.
Žąsinas:
- Įžnybk, įžnybk!

Katinas:
– Kur niaukt, kur niaukt,
Kur gaut nukniaukt?
Kur peliaut, kur peliaut.

Katė:
-Bijau, bijau, bijau!
Kur man, kur man
Pienelio, pienelio!



A. Karosaitė

MARGĖ IR PRUNCIUKAS


Štai senelė melžia Margę,
O šalai Prunciukas verkia.
O šalia Prunciukas miaukia
Ir saldaus pienelio laukia.
Margė žiūri į kačiuką:
- Mū, palauk dar trupučiuką.
Ir taip kasdien per vasarėlę žalią.
Vėl senelė melžia Margę,
O šalia Prunciukas verkia.
O šalia Prunciukas miaukia,
Net saulutė apsiniaukia...
Margė žiūri į kačiuką:
Palūkėk dar trupučiuką!
Ir taip kasdien per vasarėlę žalią...

J. Minelga

KAIME

Mes karvutei šieno,
Mums karvutė pieno,
Bus grietinės ir varškės,
Tai dantukai nebarškės.
Bee – avelė bliauna,-
Gal pietų negauna?
Peškim, neškim jai žoles,
Mums ji vilnos negailės.
Dėdės žirgas greitas,
Aš į miestą raitas.
Sau teptuką ir dažų,
Juodbėrėliui avižų.

S. Geda

NIEKAS GANO KAULELES

Niekas gano kauleles,
O kaulelės jo neklauso.
Tai nubėgo jis į girią
Paieškot žabelio sauso.
Tos kaulelės nemiegojo,
Po karklynus išlekiojo.
Ką dabar daryt,
Ką dabar daryt?

Dėmesys ir jo lavinimas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje

Ruošiuosi pranešimui. Mūsų įstaigoje vyks metodinė diena apie vaiko žaidimus. Aš, kaip specialioji pedagogė, į žaidimus žiūriu per savo prizmę. Kokie žaidimai lavina vaiko dėmesį ir atmintį, jo pažintinius procesus. Dirbant susikaupė krūva medžiagos, kuria pasitaikė proga susisteminti ir pasidalinti su pageidaujančiais.
Tai kas yra dėmesys ir kaip jį reikia lavinti?
Dėmesys – tai individo veiklos sutelktumas ties kokiu nors realiu ar nerealiu (įvykiu, garsu, samprotavimu) objektu.

Dėmesio rūšys:

• nevalingas,
• valingas,
• savaiminis

Nevalingas dėmesys, tai veiklos sutelkimas į kažką be išankstinio nusiteikimo, dėl to objekto išorinių savybių (spalvos, dydžio, kvapo, formos).

Valingas dėmesys, sąmoningas psichinės veiklos sutelkimas į kurį nors objektą, turint aiškų tikslą. Žmogus fiksuoja objektą ne dėl įdomumo, bet todėl, kad šis objektas svarbus jo veiklai.

Savaiminis dėmesys
yra valingo dėmesio forma. Čia psichiniai procesai vyksta sąmoningai, bet be didesniu valios pastangų.

Dėmesio savybės:
• intensyvumas (koncentracija),
• apimtis (platumas),
• pastovumas,
• perkėlimas,
• paskirstymas,
• patvarumas (išlaikymas)

Dėmesio apimtis
– tai vienu metu suvokiamų, esančių dėmesio lauke elementų kiekis. Vienu metu žmogus gali suvokti 7±2 objektus.

Dėmesio paskirstymas
– sugebėjimas vienu metu atlikti dvi ar daugiau skirtingas užduotis, arba sugebėjimas išlaikyti dėmesio centre kelias užduotis ar veiksmus. Pvz.: Cezaris galėjo vienu metu diktuoti skirtingus laiškus 7 sekretorėms.

Dėmesio perkėlimas – tai sugebėjimas greitai perkelti dėmesį nuo vienos veikos prie kitos, ar nuo vieno objekto prie kito.

Dėmesio koncentracija
– tai dėmesio sutelktumas į objektą ar veiklą ir atsparumas trukdžiams.

Dėmesio patvarumas
– tai laikas, per kurį individas sugeba išlaikyti dėmesį.


Dėmesio problemos:
Jos gali kilti dėl žmogaus nervų sistemos ypatybių.
Išsiblaškymas gali būti būdingas ir dėl per didelės koncentracijos vienai veiklai (pvz.: sesijos metu).
Dėmesio problemos gali atsirasti dėl nuovargio, esant susijaudinimui.
Daugelis dėmesio charakteristikų gali būti lavinamos.

Ar žinote?
3-4 metų amžiuje vyrauja nevalingas dėmesys, 5-6 metais atsiranda valingas
ir savaiminis dėmesys.
Dėmesio apimtis. 3-4 metų amžiaus vaikai geba suvokti vienu metu
tik 1 objektą. 5- 6 metų vaikai vienu metu geba suvokti net tris objektus.
Dėmesio išlaikymas. 3-4 metų amžiaus vaikai gali žaisti vieną ir tą
patį žaidimą 30-50 min. 5-6 metų amžiaus vaikai vieną ir tą patį žaidimą
gali žaisti net 2 valandas.
4. Dėmesio koncentracija. Ikimokykliniame amžiuje nedidelė, todėl būtina
ją lavinti.
5. Dėmesio perkėlimas. Ikimokykliniame amžiuje silpnai išsivystęs.
6. Dėmesio paskirstymas. Ikimokykliniame amžiuje silpnai išsivystęs.
7. Tyrimai parodė, kad labiausiai varginančios yra žodinės užduotys.

Patarimai, kaip lavinti vaiko dėmesį ikimokykliniame ir priešmokykliname amžiuje :

1. Žaidžiant su vaikais, neslėpkite emocijų, juokitės, stebėkitės, rodykite susidomėjimą.
2. Vadovaukite vaiko dėmesiui, įtraukite jį į įvairias veiklos sritis, parodydami įdomiausias jos puses, ieškokite naujų dėmesio lavinimo būdų ir formų. Prisiminkite, kad vaikui patraukliausia tai, kas netikėta, vaizdinga, jausminga.
3. Prisiminkite, kad jūsų užduotys vaikui turi būti aiškios,konkrečios,laipsniškos, išbaigtos.
4. Užduotys turi būti įveikiamos, vos kiek sunkesnės už vaiko galias.
5. Jei norite, kad vaikas būtų dėmesingas, atliekant užduotis, pasirūpinkite gera vaiko savijauta, ramia aplinka, pašalinkite visus įmanomus trukdžius (garsi muzika, Tv ir pan.).

Dėmesio komponentų svarba mokymuisi.

Mokymuisi skaityti svarbi yra dėmesio koncentracija.

Mokymuisi rašyti svarbus dėmesio paskirstymas ir perkėlimas.

Mokymuisi skaičiuoti svarbi dėmesio apimtis.

Dėmesio išlaikymas padeda vaikui pažinti pasaulį, nenukrypstant į
pašalinius dalykus. Pakankamas dėmesio išlaikymas padeda vaikui
planuoti savo veiksmus. Gebėjimas planuoti savo veiksmus svarbus
suvokiant grafinius ženklus, schemas, pavyzdžius.

Šioje priemonėje pateikiami žaidimų dėmesiui lavinti pavyzdžiai. Tai ne priemonė vaikams. Tai priemonė tėveliams ir pedagogams, kokiais būdais galima lavinti savo vaikų dėmesį.



Mokomosios priemonės dėmesiui lavinti

Ikimokykliniame amžiuje vaikai labai mėgsta ieškoti skirtumų. Tačiau paveikslėliuose dažnai būna per daug skirtumų. O šiuose paveikslėliuose yra tik vienas ar du skirtumai. Šios užduotys labai tiks specialiųjų poreikių vaikams. Užduotis "Surask skirtumus" ne tik lavina dėmesį, atmintį, bet ir kalbą. Vaikas turi ne tik pastebėti skirtumus, bet ir paaiškinti žodžiu, kuo skiriasi paveikslėliai.
Taip pat ir sekančios priemonės skirtos dėmesiu ir ne tik lavinti.





Autorius © Jūratė Kaupienė


Žaidimai internete

Rask skirtumus