2011 m. balandžio 15 d., penktadienis

Velykos

VELYKOS

Velykos – pirmoji didžioji pavasario šventė. Tai lietuvių senovinė gamtos atgimimo, augmenijos prisikėlimo šventė. Ši šventė Lietuvoje jau daugelį metų švenčiama, kaip Kristaus prisikėlimo šventė.
Svarbiausias Velykų simbolis – dažytas kiaušinis. Jis yra gyvybės, gėrio, derlingumo, simbolis. Pavasarį, atgimstant gamtai, kiaušinis naudojamas kaip magiška priemonė gyvybės jėgoms sužadinti.
Kodėl reikia daužyti kiaušinius? Kiaušinis simbolizuoja žemę : lukštas –žemė, baltymas - vanduo, trynys – saulė. Žmonės tikėjo, kad, sudaužius kiaušinį, išleidžiama saulė ir sušildo žemę.





VELYKŲ BURTAI

Manoma, kad Velykų naktį vaikus aplanko Velykė ir palieka po kiaušinį. Jei šeimoje yra vaikas neklaužada, tai ji kiaušinio jam nepalieka, arba palieka medinį. Vaikai, prisirinkę pilnas kišenes margučių, eina juos ridenti.

"Kad vėlybos Velykos, tai vėlybas ir pavasaris".

ŽAIDIMAI VELYKŲ DIENĄ

Radau puikių žaidimų Velykoms. Dalinuosi su jumis.
Šaltinis:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-04-13-kokius-zaidimus-zaisti-per-velykas/98040

Margučių ridenimas
Tai vienas populiariausių velykinių žaidimų. Iš tvirto kartono, medžio ar kt. pasidarykite lovelį, vieną jo galą pakeldami šiek tiek aukščiau (kad atrodytų kaip maža čiuožykla). Ir ridenkite margučius. Galimi keli žaidimo variantai. Pirmas: kiekvienas ridena savo margučius, o šiam susilietus su kitu, sau pasiima abu kiaušinius. Laimi tas, kas surenka daugiausia margučių. Kitas variantas: ant žemės pridėkite įvairių „prizų“ – saldainiukų, sausainių, mielų smulkmenų ir kiekvienas iš eilės ridenkite kiaušinius, kol šie pasieks visus prizus. Prizą laimi tas, kieno margutis į prizą atsitrenkia.
Margučių slėpynės
Suaugusieji iš anksto namuose, nuosavame kieme įvairiose vietose paslepia velykinius margučius – tikrus ar kartoninius su įvairiomis smulkmenėlėmis. O vaikams pasiūloma jų paieškoti. Kad žaidimas neužsitęstų iki begalybės, galima šiek tiek pasakinėt.
Ieškom antpirščio
Visi žaidėjai trumpam išeina iš kambario. Tik vienas, vedėjas, jame pasilieka ir kažkur paslepia antpirštį. Bet paslėpti reikia taip, kad jis būtų matomas. Likusieji sugrįžta į kambarį ir akimis, nieko nekalbėdami ir nerodydami, ieško antpirščio. Jį pamačiusieji nieko nesakę sėda ant grindų ir laukia, kol likusieji jį taip pat išvys. Paskutinis antpirštį išvydęs žaidėjas turi sumokėti kažkokį fantą, o pirmas antpirštį pamatęs žaidėjas įgyja teisę kitą kartą jį slėpti.
Kas vadovauja?
Šiam žaidimui žaisti reikėtų mažiausiai 6 žaidėjų. Vienas savanoris išeina iš kambario, o likusieji sustoja į ratą ir susitaria, kuris jiems vadovaus. Vadovas turi rodyti įprasčiausius judesius – pakelti vieną ranką, sukti galvą, linguoti, ploti rankomis ir pan.. Visi žaidėjai kuo skubiau juos kartoja paskui vadovą taip, kad nebūtų aišku, kuris pirmas pradėjo rodyti judesį. Savanoris sugrįžta į kambarį ir stebėdamas stovinčius rate bando atspėti, kuris vadovauja (patikėkite, tai nėra taip paprasta!). Kai vadovas paaiškėja, toliau jis išeina iš kambario, o likusieji vėl susitaria, kas vadovaus žaidimui.
Margučių sukimas
Davus komandą, kiekvienas žaidėjas ant žemės išsuka savo margutį. Laimi tas, kieno margutis sukasi ilgiausiai. Arba galima žaisti ir taip, kad iškrenta po vieną žaidėją, kurio pirmojo margutis sustoja. Taip žaidžiama iki tol, kol lieka nugalėtojas.
Ratelis
Susėda visi žaidėjai į ratelį. Rankos už nugaros. Kiekvienas žaidėjas lėtai perduoda vienas kitam per rankas margutį. Vidury ratelio esantis žaidėjas, kai numano, kad kiaušinis yra konkretaus asmens delne, ištaria „radau“, jei iš tiesų velykaitis pas tą žaidėją, jiedu apsikeičia vietomis.
Kiaušinis ant šaukšto
Vaikai pasidalija į komandas. Užduotis kiekvienam komandos nariui – kuo greičiau šaukštu nunešti kiaušinį nuo starto linijos iki tikslo – krepšio. Bėgama po vieną, estafetės tvarka. Laimi komanda, kuri sudaužė mažiau margučių. Jei abi komandos nuostolių patyrė tiek pat – tada laimi greičiausieji.
 „Atspėk, kas esi?“
Į centrą iškviečiamas dalyvis ir už jo nugaros jam nematant rodomas koks nors žaislas, daiktas ir pan. Uždavinėdamas publikai, mačiusiai daiktą, klausimus, kurių atsakymai turi būti tik „taip“ arba „ne“, jis turi atspėti, koks žaislas yra už jo nugaros, t.y. kas jis toks yra. Velykų šventei, žinoma, geriausia parinkti atitinkamus daiktus: viščiuką, zuikį, kiaušinį ir kt. Tokiu būdu klausimai skamba taip: „Ar aš esu gyvūnas?“, „ar aš moku šokinėti?“... O jeigu turite laiko, meninę gyslelę, ir pirštai dreba, kaip nori paimti teptuką, tai dar įspūdingiau ir linksmiau atrodytų spėliojantysis, jei ant didelio lapo nupieštas daiktas ar gyvūnas pridedamas prie jo su iškirpta skyle veidui.
„Taip ir ne“
Jeigu šeimoje labiau patinka smegenis lavinanti veikla, tai pasiruoškite TAIP ir NE Velykų tematika. Sudėkite klausimus į kokį gražų indą arba prie kiekvieno klausimo pririškite virvelę ir juos sudėkite į puodą – kiekvienas, traukdamas už virvelės, išsitrauks sau klausimą. O gal norite tiesiog artimai pabendrauti? Tuomet pasiruoškite klausimų sąrašėlį, iš kurio kiekvienas trauktų po vieną klausimą ir turėtų garsiai atsakinėti (klausimai galėtų būti apie šeimos narių pomėgius ir pan.).

Pastebiu, kad daug kas ieško paveikslėlių spalvinimui. Aš įvedu į Google. vaizdai: Easter eggs coloring; easter coloring

Velykų paveikslėliai spalvinimui

Keletas vaikiškų darbelių idėjų

Telebimbam "Velykų rytas"

Kiaųšinių marginimas vašku

Margučių spalvų reikšmės



Margučiai

Papuošk Velykų kiškį

Servetėlės lankstymas



Idėjos vaikų darbeliams

Žaidimai su margučiais:

Rask 3 skirtumus


Rask margučių poras

/Šaltinis: http://www.bestkids.ru/

Velykėlės

Laukais saulelė rieda.
Varnėnas skambiai gieda.
Šakoj nutūpęs pučia
Vėjūkštis, nėr margučių...

Senolė gal įmigo?
Neperskaitė iš knygų
Šventų, jog greit – Velykos!
Na, marš lauk visos ligos...

Kampai iššlavinėti.
Reik kalbint mamą, tėtį,
Kad kuo daugiau margučių –
Rausvų, gelsvų, dailučių

Sugultų pintinėlėn.
Ir džiaugtis Velykėlėm
Mažyliai vėl galėtų.
Lakstyt lanka gėlėta.


Renata Kuršytė – Lingė
2011 – Rietavas

Velykų rytas

Žiedus baltgalvius žarsto,
Rytą – langinę vis varsto.
Tarsi geltonas margutis,
Saulės motušės vaikutis.
Švelniai ranka pamoja,
Šviesą visiems dovanoja.
Žalia pakalne jau ritas
Gelsvas Velykų rytas.

Renata Kuršytė - Lingė
2011 - Rietavas

MARGUČIŲ MARGINIMAS

Prisidėjau pintinėlę
Aš kiaušinių didelių.
Ant kiekvieno jų po gėlę
Didelę nupiešt galiu!

Ne po vieną - visą lauką!
Įvairių turiu dažų!
Ir galiu nupiešti daug ką.
Pamatysit, bus gražu!

Laukiau ištisus metus,
Kad nustebinčiau kitus!

/Birutė Lenktytė/

Eželio velykos

Eželis dažė
Margučius,
Skubėjo
Pas Ežytę
Į svečius:

Ežyte,
Margučių
Spalvotų
Turiu!

Išraižyt
Reikėjo
Eželio
Dyglių!

Išraižiau
Tau tulpę,
Paukštelį,
Gėlelę,

Išraižiau
Tau saulę,
Žolelę,
Takelį,

Kuriuo aš
Skubėjau
Į tavo
Širdelę.

Eželi,
Tai - dėkui,
Ir aš tau
Turiu

Margučių
Spalvotų:
Mažų,
Didelių...

Pažvelk
Į krepšelį:
Smaližiai
Margučiai

Vilioja
Ragaišį
Pažaisti
Katučių...

2007-03-01 11:42:19
Cherry

Šaltinis : žalia žolė.lt

V. Nemunėlis
Velykos atėjo

Klanais ir klaneliais
Vanduo supliuškėjo
Balandis sušuko:
„Velykos atėjo!“
Ir dažo margai kiaušinius.

Klanais ir klaneliais
Vanduo nupliuškėjo
Prie tako žibutė
Meile pražydėjo
Ir džiugina jaunus, senus.

Klanais ir klaneliais
Vanduo supliuškėjo
Balandis sušuko:
„Velykos atėjo
Velykos, Velykos pas mus!“


Zita Gaižauskaitė
Velykė

Ten, kur pernai
Pempė klykė –
Šiemet vaikščioja
Velykė.

- Ar matei?
- Tikrai mačiau!
Prislinkau
Prie jos arčiau.

- O jinai tave
Ar matė?
- Palytėjo man
Dar petį.

Ir margutį
Pažadėjo,
Tik... į delnus
Neįdėjo.


Zita Gaižauskaitė
Palei kelią

Tupi kiškis palei kelią,
Dailiai margina kraitelę.

Čiūžt laputė, žvilgt kreivai:
- Vai, kiškuti, vai vai vai!

Tu, žvaireli, taip gražiai,
Tą kraitelę nudažei?

Tai kraitelė, tai marga,
Tartum genio uodega.

Margučius joje matau:
- Štiš, lapute,
Jie ne tau!

Zita Gaižauskaitė
Velykė

Dirvonai nupliko.
Ištirpo skrebučiai.
Sulaukėm Velykų,
Atrieda margučiai.

Tikriausiai jau matėt
Ar buvot sutikę
Prie durų, prie slenksčio
Bobutę Velykę.

Net pievoj pempiukai
Iš džiaugsmo sukliko:
- Sulaukėm Velykų!
Sulaukėm Velykų!

J. Minelga
Velykų kiškutis

Su margučiais strikt pastrikt
Nuo namučių, prie namų.
Nei prisėsti, nei užmigt –
Tiek vaikučių mylimų!

Va, kraitelėj du šimtai,
Visą naktį juos dažiau
Dar kepurėj, aš rimtai
Penkiasdešimt –ne mažiau!

Tai juokelio, net rangaus:
Pešas Giedrė su Linu,
Jie margučių nebegaus,
Tik geručiams dalinu.


Velykų kiškis

Eina kiškis takeliu
Su pintiniu krepšeliu.
O krepšelyje margučiai,
Duos kiškelis jų vaikučiams.
Kiekvienam dalins po vieną,
Kad Velykų šventės dieną
Būtų linksma ir smagu
Su kiškučio margučiu.

Velykų rytas

Puošias saulutė,
Kasas šukuoja.
Vėjas jai švelniai
Dainas dainuoja.
Apie sugrįžusių
Paukščių pulkus,
Apie šalpusnių
Linksmus žiedelius.
Apie nubudusią
Pirmąją bitę,
Apie džiaugsmingą
Pavasario rytą.
Kas šią dainelę
Vėjo girdėjo,
Tam į širdelę
Šventė atėjo!

VELYKOS

Žvakutė spindi,
Varpeliai dindi,
Klausyk- didysis jau gausti ima:
Did dan, Jurguti,
Maryt, Alguti,-
Į Atpirkėjo prisikėlimą!

Gražu pasauly,
Kai rytą saulė
Virš pušynėlių ir sodų rieda.
Su vyturėliais
Ir pumpurėliais
Tau a;e;iuja laukai užgieda.

Su vėju žaidžia-
Žiedus išskleidžia
Kartu- puriena ir žibuoklėlė.
Din dan skubėkit-
Pagarbint bėkit
To, kurs šį rytą jau prisikėlė!

VELYKŲ MARGUČIAI

velykų rytas!
Žiūrėk, mažyti,
Margučiai ritas,
Gražiai dažyti.

Atrodo puikiai-
Žali,raudoni...
Tikėkit, zuikiai
Turėjo skonį.

Nudažė patys Gal pusę šimto.
Kai baigė,matės,
Kopūstą krimto.

Šviesėti ima-
Velykų rytas!
Kęstuti, Rima,
Margučiai ritas.

MARGUČIŲ DAUŽTYNĖS

Ei, Alguti, duokš margutį-
Sudaužysim jį tuojau.
Šimtą kartų jau laimėjęs,
Aš tavęs nesibijau.

Burtą traukiam ir nelaukiam:
Aš laikau, o tu muši.
Šimtą kartų jau laimėjau,
Tai turiu laimėt ir šį.

Man margutis geležinis:
Nesuduš jis per metus.
Šimtą kartų jau laimėjau,
Dar laimėsiu du šimtus.

Bet minutė nepraėjo-
Jau sudievu jam sakau.
Šimtą kartų aš laimėjau,
Šimtas pirmo netekau...

L.Žitkevičius. Čiampar Vampar.

Velykos
(M.Vainilaitis)

Suiro pusnynai,
Giliai suvelti,
nusvėrė žilvitį
Ėriukai balti.

Žolės pumpurėlį
Pietys palytėjo,
Žaliais vieškelėliais
Velykos atėjo.

Atėjo, sustojo
Saulėtam kieme.
Rid rido margučiai
Smėlėta žeme.

Rid rido taškuoti,
Rainelėm dėmėti,
Svogūnais dažyti,
Vašku pažymėti.

Rid rido raudoni,
Geltoni, žali.
O nuotaika mūsų
Kaip niekad žvali.

Kaip niekad į kiemą
Vaikų susirinko.
Vaikų susirinko-
Žemelė sutrinko.

Vaikai palytėjo
Ir mano jausmus.
Velykos atėjo.
Velykos pas mus.

Velykų varpeliai
(E.Šulinskienė)

Baltutis pūkelis,
Sniegulė balta.
Nelopo kalvelis-
Dienelė ilga.

Sugriuvo pusnynai,
Pravirko stogai,
Pavasarį neša
Pirmi pranašai.

Velykų varpeliai
Din- dan į namus.
Velykų varpeliai
Jau kalbina mus.

Velykos atėjo,
Aplankė visus.
-Su šventėm. Su šventėm.
Jie sveikina mus.

Vytė Nemunėlis
Margučiai

Kaip margutis rieda saulė
Per nušvitusį pasaulį.
Kaip margutis mėnuo rieda,
O žibutė skleidžia žiedą.

Kaip margutis rieda žemė,
Kaip margučiai mes visi -
Su kepurėm, be kepurių,
Apsiavę ir basi.

Rid rid rid margi margučiai,
O čia čia maži vaikučiai -
Jei margučiai neriedės,
Ir vaikučiai nedidės!


Petras Panavas
Velykos

Virš Velykų dvaro
Aitvarai lakiojo,
Į Velykų stalą
Margučius nešiojo.

Prie Velykų stalo
Sukosi suktinis,
Virš Velykų dvaro
Suposi sūpynės.

Ir siūbavo dangūs,
Ir siūbavo žemė,
Kažkur upės rangės,
Kojos dangų rėmė ---

SKAIČIUOTĖ

Skrido šarka per giraitę,
Nešėsi ji kepuraitę.
O kepurėje auksinį
Tą margutį velykinį.





PASAKA

Saulės zuikučiai

Seniai, seniai, neatmenamais laikais kiaušinius Šv. Velykoms margindavo saulės zuikučiai.
Tačiau kartą saulė susibarė su juoduoju debesiu. Debesis pagrasino, kad užstos saulę ir nepraleis nei vieno saulės pasiuntinuko į žemę. Ir niekas nenudažys kiaušinių Velykoms, nebus šventės ir visi liūdės, bei pyks ant saulės. Velykos vis artėjo, o juodasis debesis, kaip koks baisuoklis, kabojo tarp žemės ir saulės. Jis neleido nė vienam saulės zuikučiui patekti į žemę. Žemėje kilo įtarimas. Susibėgo kiškiai ir pradėjo tartis, ką daryti. Dažyti jie mokėjo, nes visada pagelbėdavo savo giminaičiams. Dažų taip pat turėjo, todėl greitai viską suruošė ir ėmėsi darbo. Vištos pridėjo kiaušinių, o šie dieną ir naktį dažė kiaušinius.
Velykų rytą visuose namuose pintinėlėse, dubenėliuose puikavosi įvairiausių spalvų ir raštų margučiai. Juodasis debesis iš pykčio susprogo ir saulės zuikučiai pasklido po žemę. Viską glostė savo stebuklingomis letenėlėmis ir kartu su visais linksminosi. /Žurnalas „Penki“/


Velykų bobutė

Velykų naktį Velykų bobutė atsikėlė labai anksti, gerokai prieš patekant saulei. Bobutė skubėjo aplankyti visus vaikučius iki patekant saulei ir juos margučiais apdovanoti. Pasikinkė kumelaitę į ratus, pažabojo ją. O bobutės vežimėlis nepaprastas – iš geltono, kvepiančio bičių vaško nulipdytas. Ir kumelaitė nepaprasta – blizganti, iš balto, tyro, puraus sniego. Jos karčiai tokie ilgi, garbiniuoti, vėsia šarma aptraukti. Velykų bobutės vadelės irgi visai ne paprastos, o iš mėnulio spindulių nupintos.
Bobutė prisikrovė kupiną vežimuką margučių: žalių, geltonų, raudonų, mėlynų ir dar kitokių. Drykstelėjo į vežimuką, timptelėjo vadeles, pliaukštelėjo botagu ir šūktelėjo:
- Na, Šyvute, važiuojam su margučiais pas vaikučius!
Velykų bobutės botagas irgi ne bet koks. Jis iš šaltosios žiemos speigų susuktas.
Kai tik Šyvutė pajuto, kad jau bobutė vežimėly, tuojau piestu op, ir jau Velykė su margučiais rieda. Smarki kumelaitė skuodžia it viesulas, net šarma nuo jos krinta. Kur tik privažiuoja trobelę, bobutė tuoj sako : Tpru-u! Kumelaitė iš karto stapt. Bobutė iš vežimėlio padrykt ir tyliai ant pirštų galų įeina į trobelę. Žiūri, kiek yra vaikų. Paskui atsargiai kiekvienam vaikui padeda po lovyte margutį. Ir, apsisukusi palengvėle, kad vaikai nepabustų, šlept, šlept, šlept išeina. Sėda į vežimaitį ir rieda toliau.
Taip iki saulėtekio aplanko ir apdovanoja margučiais visus vaikučius. Kai tik saulutė pateka, snieginė Velykų bobutės kumelaitė ištirpsta. Iš mėnulio spindulių pintos vadelės išnyksta. Vaškinis vežimėlis susileidžia ir subyra. Žiemos speigų botagas nuo saulės spindulių pasidaro neskaudus ir pranyksta.
Velykų bobutė tuomet slepiasi ir eina marginti kiaušinių kitoms Velykoms.
/Žvirgždės „Velykų bobutė“ 1927/





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą